Elonas Muskas atskleidė pagrindinę priežastį, kodėl taip sunku sukurti autonominį automobilį

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

HardAxe 2021-05-04 22:59
robote lidar`as labai lėtas ir 2d. Automobiliam reikia 3d mappinimo ir pakankamo dažnio, kad galėtų apskaičiuoti objektų judėjimo greitį/kryptį. žiūrėti nuo 4:35: https://www.youtube.com/watch?v=4sQCz75BfrM
AAA000 2021-05-05 02:20
svaig toliau muskui ir kitiems "inovatoriams" tiesiog pelningumas per mazas - jei sistema necentralizuota. padaryt tikrai galima. tiesiog brangu. biologini kompa padaugini per 5-10 minuciu, uzaugini per 12-15 metu ir isdresiruoji/apmokini per menesi. kaina viso sito nera labai didele. jei nesugebama padaryt pigiau ir greitesniais tempais - "inovatoriai" pradeda triest makaronais - kas ir yra sitas strapisnis. pradeda skiest visokius "mastelio didinimo" atsipirkimus - nu taip sakant kryptis is "tiesiog darymo" i buhalterizma jau paimta programinimas turi privaluma - apmokyt gali per sekundes ir kokybes lygis visada vienodas. bet va atkartot smegenu+davikliu pajegumu, kur telpa galvoje - nesugeba net i automobili sukist... nei per centralizacija isgaut ,del latency problemos pagrinde. nu tai ir uzsireike istatymu keitiomo/ "kalbanciu" auto ir infrastrukturos, ir VISOKIU papildomu DRAUDIMU ir APRIBOJIMU pasalinems proceso kliutims - pvz pestiesiems, dviratininkams, jau esamimes vairuotojams ir ju auto... ir dar aiskina, kad produktas bus neiperkamas labiausiai del to problemu patirsiantiems...
who 2021-05-05 09:10
Iki šiol žmonėms geriausiai sekėsi kopijuoti iš gamtos evoliucijos, su savo idėjomis sunkiau. Su laiku bus gudresnis DI. Dabar idėja viską žymėti davikliais atrodo primityvi. Automobilizmo konkurencija turėtų duoti naujų tech, kad ir tie patys japonai ar vokiečiai gali nušluoti Tesla.
HardAxe 2021-05-05 09:28
DI reikia apmokinti. Patys jie sprendimo nepriims. Ir taip bus dar bent kurį laiką. Ypač ramus galim jaustis dėl visokių "smart" įrenginių, patys jie DI dažniausiai netreniruoja, gauna gatavą neuronų tinklą. Žmonės šiais laikais projektuoja pagal inžinerinius/fizikinius dėsnius. Lėktuvai mūsų danguje neplasnoja, mašinos nebėga ant keturių kanopų. Tesla padarė tai ko neturėjo ir neturi joks kitas pigus/brangus gamintojas. Jie padarė pigų visada prijungtą prie centro automobilį, kuris surinkęs duomenis nusiunčia į centrinę būstinę, ten esantčios galingos skaičiavimo stotys treniruoja DI, tada gatavas neuronų tinklas pakraunamas atgal į mašinas. Nieko ypatingo, tik jų DI treniruotėms medžiagą surenka realūs vairuotojai realiomis eismo sąlygomis. Jei įvyksta avarija Tesla turės avarijos įrašą ir galės panaudoti tobulinti DI. Būtent todėl jų DI ir DI treniravimo kompleksas yra geriausias šiai dienai. Platformą galbūt geresnę turi bmw/mb/volvo su daugiau daviklių, kėbulus - tikrai kažka geresnius gamina. Dėl elektrinės pavaros, velniai žino. Bet skaitmeninė platforma Teslos yra nepralenkiama. Kas dar turi taip suprojektuotą mašiną? Nebent VW su savo ID.x, bet jie tik neseniai padarė OS naudotiną, abejoju ar jų automobilių tinklo komunikacija duoda naudos apart gamintojo paruoštų updatų.
kukulis4 2021-05-05 09:37
Kai kalba pasisuka apie DI, o ypac apie DI interakcija su realiu pasauliu, as megstu, kaip pavyzdi, pateikti CNC masina ( filmukas apacioje). CNC masina yra ispudinga tuo, kad gali labai tiksliai atlikti labai sudetinga darba, taciau tam darbui uztenka pakankamai primityviu skaiciavimu, kuriuos gali atlikti mcu uz kelis eurus. Visas grazumas tame, kad CNC masina veikia apribotoje ir kontroliuojamoje aplinkoje, sakykim, tiesiog - dezeje. I deze idedi ruosini, masina turi rinkini irankiu, su kuriais 'susipazysta' su ruosiniu, bei ruosini apdoroja pagal instrukcijas (g-code). Kai aplinka yra nekintanti, arba tiksliai prognozuojama, tai naudojantis irankiais ir veiksmais galima pasiekti rezultata, bei uztikrinti pakartojamuma (repetability). Imetam i deze tarkim, katina, kuris reprezentuoja nenumatyta aplinkos pasikeitima, ir rezultatai nustebins. Greiciausiai, kad ne geraja prasme. Visiskai tas pats ir su autonominio vairavimo sprendimais - apribok erdve, kurioje sprendimas turi veikti, uztikrink, kad erdves keitimasis yra prognozuojamas, ir autonominio vairavimo sprendimas tampa salyginai nesudetingas. Siandienie problema yra ta, kad nera galimybiu efektyviai kontroliuoti erdves, kurioje veikia autonominis automobilis, todel uzdavinys yra nelyginamai sudetingesnis, reikalauja nelyginamai daugiau skaiciavimu, taciau bet kokiu atveju, nera galimybes sukurti universalaus sprendimo, kuris sugebetu atkartot zmogaus elgesi uz vairo. Mano manymu, mes greiciau sukursim kazkoki centralizuota skaitmenini musu realaus pasaulio modeli, bei uztikrinsim, kad tas modelis butu pildomas duomenimis realiu laiku, bei turetu informacija apie didziaja dauguma pasaulyje veikianciu objektu bei ivykiu, negu kad sukursim toki DI, kuris gebes interpretuot pasauli realiu laiku panasiai, kaip tai daro zmogus.
Benediktas 2021-05-05 11:19
Aš kai kalbu apie DI, tai turiu omenyje technologinį progresą šimtmečių o gal tukstantmečių perpektyvoje: dangaus kūnų atžvilgiu, tai akimirka. Aš nekalbu apie technologijas, kurios atsirado prieš 10-20 metų ir yra dabar su dabartinaiis CPU. 99.99999999999999999999 tikimybė, kad bus visai kitokio lygio ir architektūros technologijos. Su prielaida, kad būsime vis taikesni, saugosime gamtą ir nebus asteroidų, kurie viską sunaikins. Tokiu atveju progresas užprogramuotas gyvybės genuose, kai yra energijos šaltinis. Ir vėliau manau biologinis intelektas trasformuosis į ne biologinį, nebent kažką padarys su genų inžinerija. Bet organika ne tokia atspari kitokioms dujoms, dideliems temperatūros svyravimams, kitokiai gravitacijai.
conjurer 2021-05-05 11:45
Įdomi įdėja, bet pilno modelio niekada nesukursi. Asmeniškai manau kad autovairuotojas su geresniu sensorių komplektu yra pranašesnis, nes jis gali mažiau priklausyti nuo bevielio ryšio, ir padengti didesnes teritorijas. Kita vertus vien gps egzistavimas perduoda bazinį pasaulio modelį, tiek autovairuotojui, tiek žmogui už vairo, ir pvz google maps nuolat atnaujina informaciją pagal kitų telefonų judėjimą gatvėse. Tad dalinai turim tai ką sakei. Ko tikrai neturi būti, tai kad pėstieji keistų savo elgesį dėl to kad toks softas geriau veiktų. Jau dabar žinome kad stotelėje geriau nebūt jei nenori gauti iš bmw bagažinės, daugiau papildomų taisyklių nereikia.
immortallt 2021-05-05 11:50
Conjurer, daugiau kelių gali tapti kur bus neleidžiami pestieji, tik požeminės ar antžeminės perėjos, kad nestabdytų eismo. Taip pat nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų gali stipriai mažėti, o gatvės kirtimas neleistinoje vietoje labai greitai baigtis bauda, arba, už ėjimą be atšvaitų tamsiu paros metu. Kas dėl BMW stotelėje, atliktas vieno žmogaus tyrimas parodė, kad BMW nėra dažniausiai nukalantis stotelę automobilis, santykinai su registruotų tos markės automobilių skaičiumi. Tiesiog žiniasklaida daugiausia padengia BMW, nes tada daugiau susirenka piktintis BMW vairuotojais - daugiau pinigų už reklamą.
conjurer 2021-05-05 12:07
Turbūt džiaugiesi, kad man sugadinai tokį linksmą stereotipą...
immortallt 2021-05-05 12:13
Tai kad beveik visada avarijos kyla arba iš kažkurio asmens netikėto elgesio, arba iš užsižiopsojimo, vėlgi, netikėto elgesio, nes kelyje turi dirbti, o ne pašaliniais dalykais užsiimti. Tai iš to peršasi išvada, kad reikia žmones nuo kelių kuo daugiau riboti. Aišku autopilotas neturi važiuoti kiaurai kliūti, bet žmonių šalinimas iš kelio būtų pralaidumo didinimo priemonė pirmiausia. Nu kaip pvz geležinis vilkas - beveik niekur net minties nekiltų kelią kirsti. Na dar aukščiau yra vietų, bet jau arti pedagoginio - nu niekaip, tik per reguliuojamus šviesoforus. Tiesa, durnių atsiranda ir ten, ir net ant tilto per Nerį.
conjurer 2021-05-05 12:22
Turbūt girti fuksai iš pedagoginio. Bet jų atsiranda ir atsiras, o jei ne žmogus, tai gali būti įsižaidęs palaidas šuo. Tam tikros veiklos pilnai nepašalinsi ją uždrausdamas. Dėl to visokie radio švyturiai šalia kelio atrodo kaip mažai padedanti, ir neefektyvi įdėja, kuri gali būti kad kažkam atneš nemažai pelno, bet saugumo daug nepridės. O po 10 metų gal autovairuotojo HW ir SW bus pakankamai geri kad to nereikėtų.
immortallt 2021-05-05 12:32
Radio švyturiai, pavyzdys optimizacijos. RFID siųstuvas bijau kad pigiau nei ženklas kainuoja Ir tai RFID siųstuvas reikalingas būtų tik jei kažkokie laikini atsiranda, šiaip sakyčiau viską sukalti į žemėlapį ir tiek žinių, nebent kur nors svarbu centimetras į centimetrą vieta ženklo, bet nesugalvoju tokių.
conjurer 2021-05-05 12:52
Reikia atsiminti kad žemėlapiai irgi nėra tikslūs. Pvz mobiliakuose esančios navigacijos programos dažnai net nesuvokia kokioje juostoje tu esi, nes paklaida keli metrai. Kartais jos galvoja kad tu esi šalia kelio, o prahos tuneliuose iš vis neveikia. Programos turi taisymo funkcijas, pvz jei mato kad judi į priekį UK, traktuoja kad esi vienoje kelio pusėje, jei europos sąjungoje, tai kitoje, jei esi tunelyje, traktuoja kad judi paskutiniu vidutiniu greičiu. Aišku išeitis yra geresnės GPS antenos (kad paklaida sumažėtų nuo metrų iki milimetrų), ir geresnė integracija su automobilio sensoriais. Centimetras į centimetrą svarbu kai parkuojiesi.
kukulis4 2021-05-05 12:54
Butent. Kaip ir sakai, google maps yra neblogas dalinis modelis, bet kaip galetu egzistuoti pilnas up-to-date modelis, as irgi neisivaizduoju. Reiskias reikes ieskoti kompromisu. Del kitu eismo dalyviu elgsenos, na kaip cia pasakius. Daug miestu JAV (ypac downtown teritorijose) turi tokius vadinamus skywalk'us, skirtus pestiesiems - principe gali vaiksciot tarp pastatu neiseidamas i gatve. Ir tu skywalk'u tinklas yra gan isvystytas, realiai gali apvaiksciot visa downtown'a. Vat tokioje teritorijoje net ir nereikia labai daug pakeitimu, nes tu pesciuju gatvese ir seip nera, gatvese paprastai buna tik aptarnaujantis transportas (ka is esmes ir deretu visu pirma autonomizuot). As sutinku, kad neturetu buti taip, jog gatve uzdraudziama vaiksciot pestiesiems, nes ten vazineja sunkiai prognozuojamas autonominis delivery truck'as, bet tiesiog ir be to yra daug vietu ir case'u, kur autonominis transportas jau dabar, be didesniu pakeitimu, galetu veikti.
kestutisz 2021-05-05 13:28
Offtopikas, bet apie radio švyturius - kaip tik teko iš WWII dokumentikos pažiūrėti - kai yra motyvacijos (o su automatiniu važinėjimu to tiesiog nėra ir tai yra didžiausias stabdis) - su Knickebein ir X-Gerät "švyturiais" vokiečiai labai sėkmingai navigavo bombonešius naktį, taip kad negalima sakyt kad tai visai neefektyvu :) Dėl motyvaicijos aš išvis nelabai jos įsivaizduoju iš kur gauti - jei tau patinka vairuot tai tokia mintis išvis "šventvagiška". Jei nepatinka - puikiai paveža tie kuriem tai patinka. Lieka galbūt tik babkės? :)
HardAxe 2021-05-05 13:40
RFID? Ar įmanoam jį nuskanuoti iš pravažiuojančios mašinos?
conjurer 2021-05-05 13:43
Jei gerai pamenu radio siųstuvo, kuris aktyvuotų rfid galios poreikis priklauso nuo atstumo kvadratu. Taigi jei nuskaitysi, reiškia važiuoji su praktiškai elektromagnetu. Pliusas, kad indukcinę keptuvę galėsi dėti tiesiog ant automobilio stogo.
immortallt 2021-05-05 13:57
kukulis, sunkiai prognozuojamas ne autonominis automobilis, o pėstysis. Ką niekada staigiai į gatvę neišbėgo, ar tamsoje be atšvaito keliu einančio nesutikai?
kestutisz 2021-05-05 15:41
Aš čia labiau apie motyvaciją - kai ji buvo - pasidarė ir iš 2 siųstuvų ir paprastos radijos gavosi "navigacija". Nors prieš tai net nežinojo jog tokio daikto nori. O dabar to nėra. Na taip, yra įvairių projektų kaip naudojantis GSM signalais "permatyti" netgi pastatų sienas, ir čia ne tik fantastiniuose filmuose, kodėl kažkas panašaus negalėtų būti su spec "radarais" keliuose, kad kiekvienam auto atskirai nereikėtų būtų ir aktyviu radaru, ir konstruoti iš to žemėlapį. Įtariu aktyvus skenavimas dar ir licencijuojamas, kad nesusipjauti su kad ir kitų gamintojų, ir ribotas kiekis kiek vienu metu gali jų veikti. AIšku, tokie bokštai gąsdintų labiau nei 5G :)
tomas_vaitkevicius 2021-05-05 17:02
Autonominių automobilių tobulumas kaip ir žmogaus koordinacija ir refleksai labiausiai priklauso nuo neuroninių tinklų veikimo efektyvumo. Transporto sistemose pasiekti aukštą efektyvumą yra kompiuterių, sensorių ir programuotojų iššūkis - jie privalo padaryti taip, kad būtų panaudotas maksimalus įmanomas informacijos kiekis nuskaitytas iš aplinkos skenavimo sensorių ir video kamerų - Tesla ir Google Waymo šioje srityje šiuo metu yra pasiekę bene geriausius rezultatus. Kad autonominis automobilis važiuotų tiksliai savo juosta užtikrina ne tik kelių žymėjimas ir kelio ženklai, bet ir kosmoso GPS palydovai, tuomet tiesiog užtenka pasirūpinti, kad pakeitimai keliuose ir ženkluose būtų nuolatos atnaujinami automobilio žemėlapių ir navigacijos sistemose, o esant žemėlapių neatitikimams su realia situacija automobilis sulėtina greitį ir remiasi iš kamerų nufilmuota informacija. Pėstieji ir dviratininkai yra didesnis iššūkis, tačiau tikriausiai kažkiek galima sumažinti 1,5 milijono kasmet žūstančių keliuose skaičių. Pavyzdžiui, net jeigu pėsčiųjų perėja yra reguliuojama šviesoforu, automobilio kompiuteryje neuroninis tinklas užfiksavęs prie pat perėjos krašto stovintį žmogų galėtų automobilio greitį sulėtinti pvz., iki 10 km/h arba įspėti pėstįjį garso signalu, kad apsaugotų nuo nevalingo įžengimo į važiuojamąją dalį ir galimų sužeidimų susidūrimo atveju. Galbūt vienintelis dalykas kurį šiuo metu gali geriau padaryti vairuojantis žmogus - tai instinktyviai nujausti kokia yra pėsčiojo būklė ir iš išvaizdos ar elgesio numatyti kokių veiksmų derėtų imtis. Tačiau ir šitai gali padėti tik kai važiuojama lėčiau nei 50 km/h greičiu ir automobilis dėl mažesnės inercijos dar gali būti sustabdytas laiku. Esant didesniems greičiams nei 80 km/h vairuotojams jau nepavyksta išvengti ir susidūrimų su staiga į kelią išbėgusiais gyvūnais, nuo incidentų saugo tik atitvarai, todėl greitkeliuose derėtų kalbėti tik apie keleivių saugumą automobilyje, nes esant dideliam greičiui susidūrimai su pėsčiaisiais beveik be išimties baigiasi mirtimi. Iš esmės važinėti keliuose kartu su autonominiais automobiliais prireiktų kantrybės kaip ir su tik 15 km/h greičiu žiede galinčiais važiuoti troleibusais. Tačiau priešingai nei žmonės - kompiuterių valdomi automobiliai yra lengviau nuspėjami. Autonominis transportas praktiškai išspręstų parkavimosi ir kamščių problemas. Kalbant apie transporto sistemos ateitį, Lietuvoje šiuo metu daugiausiai tenka rūpintis automobilių elektros įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtra ir kelių dangos atnaujinimu. O išmaniosios šviesoforų valdymo sistemos veikia daliniu pajėgumu.