Bene garsiausias visos Rusijos karinis laivas, kurį galite rasti žaidime „World of Warships“, yra šarvuotadenis kreiseris „Aurora“. Šis laivas įsirašė į įstoriją kai 1917 m. bolševikų perversmo metu iššovė tuščią šovinį ir paskelbė Žiemos rūmų šturmą. Nuo to laiko, kreiseris tapo visos Spalio revoliucijos simboliu.

Tačiau kreiseris „Aurora“ sudalyvavo ne tik revoliucijoje, bet ir 1904-1905 m. Rusijos-Japonijos kare, kuris daugiausiai vyko jūrose. „Aurora“ buvo vienas iš trijų „Pallada“ klasės Rusijos kreiserių, kiti du buvo „Diana“ ir „Pallada“. Žaidime „World of Warships“ galite išbandyti „Aurorą“ ir „Dianą“.

Kreiseris „Aurora“ priskirtas III lygiui, taigi tai nors tai nėra pats galingiausias karo laivas, trūkumus atperka jo manevringumas ir didelis veikimo savarankiškumas.

Pirmojo pasaulinio karo metu laivas buvo modernizuotas, kad gautų žymiai sustiprintą ginkluotę. Todėl artilerijos ugnies jėga ženkliai padidėjo.

Šiuo metu kreiseris „Aurora“ yra muziejus-laivas Sankt Peterburge.

Naktį iš 1917 m. lapkričio 7 į 8 d. iš kreiserio „Aurora“ buvo iššautas signalas, žymintis  Žiemos rūmų šturmo pradžią, atvedusį bolševikus į valdžią perversmo, kuris pakeitė pasaulio istoriją, metu.

Taip kreiseris „Aurora“ tapo Rusijos 1917 m. bolševikų revoliucijos simboliu ir seniausiu išlikusiu Rusijos laivyno laivu, kovojusiu 1904-1905 m. Rusijos ir Japonijos kare, Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose.

Kreiseris „Aurora“

Šarvuotadenis kreiseris (protected cruiser) „Aurora“ buvo pastatytas 1897–1900 m. Naujojo Admiraliteto Sankt Peterburge užsakymu. 1903 m. laivas prisijungė prie Rusijos Baltijos laivyno. 126,8 metro ilgio, 16,8 metro pločio laivas sveria net 7 600 tonas. Jis sugebėjo pasiekti 20 mazgų greitį ir galėjo savarankiškai keliauti iki 1440 jūrmylių. Tai buvo vienas iš trijų „Pallada“ klasės kreiserių, pastatytų Sankt Peterburge, skirtų tarnybai Ramiajame vandenyne.

1904-1905 m. Rusijos-Japonijos karas

„Aurora“ kaip ir kiti trys „Pallada“ klasės kreiseriai dalyvavo Rusijos ir Japonijos kare. Laivą „Pallada“ japonai nuskandino Port Artūre 1904 m., o trečiasis laivas „Diana“ buvo internuotas Saigone po Geltonosios jūros mūšio.

1905 m. gegužės 27–28 d. „Aurora“ kartu su likusia Rusijos eskadra dalyvavo svarbiausiame savo mūšyje prie Cušimos. Mūšio metu kreiseriui vadovavo sužeistas laivo vyresnysis karininkas, II rango kapitonas Arkadijus Konstantinovičius Nebolsinas. Po to „Aurora“, dengdama kitus, daug lėtesnius Rusijos laivus, vadovaujama kontradmirolo Oskaro Enkvisto, su dviem kitais Rusijos kreiseriais prasiveržė į neutralią Manilą, kur ji buvo internuota.

Cušimos mūšis buvo pagrindinis jūrų mūšis tarp Rusijos ir Japonijos karo metu. Tai buvo pirmasis lemiamas jūrų mūšis, kuriam dalyvavo šiuolaikiniai plieniniai karo laivai, ir pirmasis jūrų mūšis, kuriame bevielis telegrafas (radijas) vaidino kritiškai svarbų vaidmenį.

Mūšyje Japonijos laivynas, vadovaujamas admirolo Heihachiro Togo sunaikino du trečdalius Rusijos laivyno ir Japonija laimėjo karą.

Po karo, 1906 m. „Aurora“ grįžo į Baltijos jūrą ir tapo kariūnų mokomuoju laivu. Nuo 1906 iki 1912 m. kreiseris aplankė daugybę kitų šalių; 1911 m. lapkričio mėn. laivas lankėsi Bankoke kaip dalis iškilmių pagerbiant naujojo Siamo (dabartinis Tailandas) karaliaus karūnavimą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()