Didžiausios ir vienintelės tokio masto Pirmojo pasaulinio karo jūrų kautynės – Jutlandijos mūšis: pirmą kartą į žūtbūtinę tarpusavio kovą stojo galingiausi Didžiosios Britanijos ir Vokietijos imperijos laivynai ir kuo tai baigėsi (Foto, Video) (1)
Jei žaidėte itin populiarų strateginį žaidimą „World of Warships“, išbandėte daugybę skirtingų laivų ir patyrėte daugybę įnirtingų jūrų mūšių. Visi žaidime esantys laivai atitinka istorinius analogus, tad istorijoje būta ir tikrų jų kautynių, o iš jų galima pasimokyti strategijos ir kokių klaidų negalima daryti.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pats didžiausias Pirmojo pasaulinio karo jūrų mūšis – Jutlandijos arba Skagerako įvyko 1916 m. tarp galingiausią laivyną tuo metu turėjusios Didžiosios Britanijos ir jai iššūkį metusios Vokietijos imperijos.
Tuo metu Didžiosios Britanijos laivynas buvo galingiausias pasaulyje ir dominavo visoje Šiaurės jūroje. Britų laivynas vykdė Vokietijos uostų jūrinę blokadą, todėl norėdami ją pralaužti, vokiečiai britams metė pirštinę.
Jei žaisite Vokietijos pusėje „World of Warships“ žaidime, galėsite patys išbandyti Vokietijos laivyno galią ir susikauti su galinguoju Britanijos laivynu. Kaip jau minėjome, visi žaidime „War of Warships“ esantys laivai sukurti pagal tikrus istorinius analogus, todėl galėsite patirti visą istorinių mūšių dvasią.
Žaidime „War of Warships“ patys galėsite išbandyti ar tikrai Didžiosios Britanijos laivynas yra galingiausias pasaulyje ir praktiškai neįveikiamas.
Pirmasis pasaulinis karas, dar vadinamas Didžiuoju karu, prasidėjo 1914 m., Bosnijoje serbų nacionalistui nužudžius Austrijos hercogą Francą Ferdinandą.
Įsitikinusi, kad Austrija-Vengrija ruošiasi pulti Serbiją, Serbijos vyriausybė įsakė armijai mobilizuotis ir kreipėsi į Rusiją dėl pagalbos. Liepos 28 d. Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai, o Europos taika greitai žlugo.
Per savaitę Rusija, Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Serbija stojo prieš Austriją-Vengriją ir Vokietiją, ir prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
Pirmasis pasaulinis karas jūroje
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno pranašumo neviršijo jokios kitos valstybės laivynas, tačiau Vokietijos imperatoriškasis laivynas padarė didelių žingsnių, siekdamas panaikinti atotrūkį tarp dviejų jūrų pajėgų. Vokietijos stiprybę atviroje jūroje padidino ir mirtinas „U-boat“ povandeninių laivų laivynas.
Po 1915 m. sausio mėn. „Dogger Bank“ mūšio, kurio metu britai Šiaurės jūroje surengė netikėtą išpuolį prieš vokiečių laivus, Vokietijos karinis jūrų laivynas nusprendė kuriam laikui daugiau nestoti į didelius jūrų mūšius su Didžiosios Britanijos kariniu jūrų laivynu ir didžiausią dėmesį skyrė savo povandeninių laivų strategijai.
Didžiausias Pirmojo pasaulinio karo karinių laivynų susidūrimas – Jutlandijos mūšis (1916 m.) įtvirtino Britanijos karinių jūrų pajėgų viršenybę Šiaurės jūroje, o likusį karą Vokietija daugiau nebandė nutraukti savo uostų jūrinės blokados.
Jutlandijos mūšis
Prieš pat 16 valandą, 1916 m. gegužės 31 d. britų jūrų pajėgos, kurioms vadovavo viceadmirolas Davidas Beatty, susidurė su vokiečių laivų eskadra, vadovaujama admirolo Franzo von Hipperio, maždaug už 120 km nuo Danijos krantų. Abi eskadrilės vienu metu atidengė ugnį, pradėdamos didžiausio Pirmojo pasaulinio karo jūrų mūšio - Jutlandijos mūšio - pradžios fazę.
Po „Dogger Bank“ mūšio 1915 m. sausio mėn. Vokietijos karinis jūrų laivynas nusprendė daugiau nei metus nestoti į kovą su pranašesniu Didžiosios Britanijos kariniu jūrų laivynu.
Tačiau 1916 m. gegužę, kai Didžiosios Britanijos Didžiojo laivyno dalis buvo prišvartuota Scapa Flow miestelyje, prie šiaurinės Škotijos pakrantės, Vokietijos laivyno vadas viceadmirolas Reinhardas Scheeras manė, kad yra tinkamas laikas tęsti išpuolius Britanijos pakrantėje.
Įsitikinęs, kad jo ryšiai yra saugiai užkoduoti, Scheeras įsakė 19 „U-boat“ povandeninių laivų išsidėstyti reidui Šiaurės jūros pakrantės mieste Sunderlande, tuo pačiu naudodamasis oro žvalgyba stebėti britų laivyno judėjimą iš Scapa Flow. Tačiau blogas oras kliudė skirsti žvalgybos dirižabliams, ir Scheeras nutraukė reidą ir įsakė savo laivynui – 24 linijiniams laivams, penkiems kreiseriams, 11 lengvųjų kreiserių ir 63 eskadriniams minininkams – vykti į šiaurę, tarp Skagerako, vandens kelio, esančio tarp Norvegijos ir Šiaurės Danijos, prie Jutlandijos pusiasalio, kur jie galėtų pralaužti Vokietijos pakrantės britų blokadą.
Tačiau Scheerui nežinant, naujai sukurtas žvalgybos padalinys, esantis senajame Didžiosios Britanijos admiraliteto pastate, žinomas kaip 40 kambarys, nulaužė Vokietijos kodus ir įspėjo Didžiosios Britanijos Didžiojo laivyno vadą admirolą Johną Rushworthą Jellicoe apie Scheero ketinimus. Gegužės 30-osios naktį iš Scapa Flow į pozicijas prie Skagerako išvyko 28 linijininių laivų, devynių kreiserių, 34 lengvųjų kreiserių ir 80 eskadrinių minininkų britų laivynas.
Gegužės 31 d. 14.20 val. Beatty, vadovaudamas Didžiosios Britanijos eskadrilei, pastebėjo Hipperio karo laivus. Kiekvienai eskadrilei manevruojant į pietus, siekiant geresnės padėties, pasigirdo šūviai, tačiau nė viena pusė neatidengė ugnies iki tos dienos 15:48 val.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pradinis mūšio etapas truko 55 minutes, per kurį buvo sunaikinti du britų mūšio kreiseriai – „Indefatigable“ ir „Queen Mary“, kuriuose žuvo daugiau kaip 2000 jūreivių. 16.43 val. prie Hipperio eskadros prisijungė likusi Vokietijos laivyno dalis, kuriai vadovavo Scheeras. Beatty buvo priverstas kovoti, kol atvyks Jellicoe Didžiojo laivyno pastiprinimas.
Abiem laivynams atsigręžus vienas į kitą, tarp keturių vadų prasidėjo didelis jūrų strategijos mūšis, ypač tarp Jellicoe ir Scheero. Abu laivynai tęsė kovą visą vėlyvą vakarą ir ankstų birželio 1 dienos rytą. Galiausiai, Jellicoe suformavo 96 britų laivus į V formos rikiuotę ir apsupo 59 vokiečių laivus. Nors Hipperio flagmaną „Lutzow“ iš rikiuotės išmušė 24 tiesioginiai smūgiai, tačiau, prieš nuskęsdamas sugebėjo paskandinti britų kreiserį „Invincible“.
Birželio 1-osios vakare prisidengdamas tamsa, Scheero laivynas įvykdė anksčiau suplanuotą pasitraukimą į savo bazę Vokietijos Wilhelmshaveno uoste, užbaigdamas mūšį.
Mūšio pasekmės
Jutlandijos mūšyje – arba Skagerako mūšyje, kaip buvo žinomas Vokietijoje – per 72 valandas iš viso dalyvavo 100 000 vyrų ir 250 laivų. Vokiečiai, apsvaigę nuo nuostabaus Scheero ištrūkimo šlovės, teigė, kad tai yra jų jūrų laivyno pergalė. Iš pradžių britų spauda sutiko, bet tiesa nebuvo tokia aiški. Vokietijos laivynas prarado 11 laivų, įskaitant linijinį laivą ir kreiserį, ir patyrė 3058 aukas; britai patyrė didesnius nuostolius - prarado 14 laivų, tarp jų trys kreiseriai ir 6784 aukos.
Tačiau dar dešimt vokiečių laivų patyrė didelę žalą, o iki 1916 m. birželio 2 d. tik 10 mūšyje dalyvavusių laivų vėl buvo pasirengę palikti uostą. 1916 m. liepos 4 d. Scheeras Vokietijos vyriausiajai vadovybei pranešė, kad tolesnė laivyno karinė veikla nėra išeitis, o povandeninis karas yra geriausia Vokietijos viltis į pergalę jūroje. Nepaisant praleistų galimybių ir didelių nuostolių, Jutlandijos mūšis paliko tvirtą Šiaurės jūros britų laivyno pranašumą.
Daugiau per likusį karą Vokietijos laivynas nebebandė nutraukti sąjungininkų blokados ar įsitraukti į mūšius su britų laivynu.
Jei susidomėjote karo laivais ir jūrų mūšių strategija, kviečiame juos išbandyti žaidime „World of Warships“. Žaidime detaliai atkurti istoriniai karo laivai, kuriamos strategijos, sudaromos laivyno flotilės ir laimimi mūšiai nukelia į realistišką kovos jūroje pasaulį. Čia tik nuo vaizduotės, loginio mąstymo ir strategavimo įgūdžių priklauso kiek pasieksite pergalių ir kaip plėsite savo karines pajėgas.
