Daugelio miglotai suprantama technologija: kaip veikia juostinė fotografija ir kuo ji tokia ypatinga?  ()

Nors fotoaparatą žmonija naudoja jau daugiau nei 100 metų, pati fotografija didžiausią evoliuciją patyrė prasidėjus XXI amžiui. Šiuolaikiniai skaitmeniniai fotoaparatai stebina mus savo raiška ir funkcijų gausa, o ir išmaniųjų telefonų kameros sparčiai tobulėja, siūlydamos vis geresnę kokybę. Nepaisant to, pastaraisiais metais juostinė fotografija patyrė atgimimą – jaunajai kartai šis paslaptingas ir nepatirtais laikais kvepiantis fotografavimo būdas kelia neišdildomą įspūdį bei smalsumą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip veikia ši, daug kam miglotai suprantama technologija ir kuo jį tokia ypatinga?

Juostinių fotoaparatų, kaip ir skaitmeninių, pasirinkimas yra labai platus, tačiau bendras jų veikimo principas niekuo nesiskiria. Akivaizdu, kad juostinei fotografijai reikia dviejų dalykų – fotoaparato ir fotojuostos, dedamos į jį.

Fotojuosta

Fotojuostos klasifikuojamos į tris dideles grupes: negatyvinę, skaidrią ir pozityvinę. Pozityvinės juostos dažniausiai naudojamos kino pramonėje, jų raiška ypatingai gera ir tinkanti filmų kūrimo procesui. Skaidriosios juostos dažniau naudojamos poligrafijoje, kadangi nuotraukos gali būti peržiūrimos tik projektoriaus arba didinamojo stiklo pagalba. O štai negatyvinės juostelės galutinis vaizdas gaunamas spausdinant ant fotopopieriaus – mums įprastos nuotraukos formatu.

Nors juostų formatų būna įvairių, dažniausiai kalbant apie juostinę fotografiją omeny turima 35mm juosta. Į tokio tipo juostelę dažniausiai telpa 24 arba 36 kadrai, o pačios juostelės gali būti tiek spalvotos, tiek nespalvotos.

Ant fotojuostos taip pat rasite skaičių, žyminti jos jautrumą šviesai – ISO (arba ASA). Dauguma modernesnių juostinių fotoaparatų turi automatinę ISO funkciją, bet jei modelis senesnis, jautrumą šviesai galima reguliuoti rankiniu būdu. Štai keletas labiausiai paplitusių juostelės ISO reikšmių ir jų naudojimo sričių:

  • ISO 100 – tinka fotografuoti lauke, esant ryškiai saulės šviesai;
  • ISO 200 – tinka fotografuoti lauke arba ryškiai apšviestose patalpose;
  • ISO 400 – tinka fotografuoti patalpose;
  • ISO 1000 arba 1600 – tinka fotografuoti patalpose, kai norite išvengti blykstės naudojimo.;

 

Didesnis jautrumas leidžia fotografuoti tamsesnėje aplinkoje, tačiau turi ir minusų – padidėja nuotraukos grūdėtumas.

Šviesa ir energija

Saulės energija Žemę pasiekia matomoje ir nematomoje elektromagnetinio spektro dalyje. Žmogaus akys jautrios nedidelei šio spektro daliai, apimančiai matomas spalvas – nuo ilgiausių matomų šviesos bangų ilgių (raudonos) iki trumpiausių bangų ilgių (mėlynos).

Mikrobangos, radijo bangos, infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai yra nematomo elektromagnetinio spektro dalys. Šių spektro dalių akimis nematome, tačiau esame išradę prietaisų (radijo imtuvų, infraraudonųjų spindulių detektorių, ultravioletinių dažų ir t. t.), kurie leidžia aptikti ir šias spektro dalis.

Šviesa nėra nei banga, nei dalelė, bet turi abiejų savybių. Šviesa gali būti sutelkta kaip banga, tačiau jos energija pasiskirsto atskirais paketais, vadinamais fotonais. Kiekvieno fotono energija atvirkščiai proporcinga šviesos bangos ilgiui – mėlyna šviesa yra energingiausia, o raudonos šviesos fotonas turi mažiausiai energijos.

 

Būtent kiekvieno šviesos fotono energija sukelia cheminį pokytį fotografiniuose detektoriuose, kuriais padengta fotojuosta. Procesas, kurio metu elektromagnetinė energija sukelia cheminius medžiagos pokyčius, vadinamas fotochemija. Tokiu būdų juostoje išryškinamas galutinis vaizdas.

Geriausia juostinės fotografijos dalis yra tai, jog norint užsiimti šia veikla, nereikia išleisti didelės sumos fotoaparatui. Pradedančiajam puikiai tiks liaudiškai vadinamos „muilinės“ – nedideli, lengvi fotoaparatai, turintys automatines funkcijas. Dažnas tokį gali rasti savo tėvų spintoje.

Visgi, jei nuspręsite investuoti daugiau, štai kelios juostinių fotoaparatų alternatyvos pradedančiajam:

  • Canon AE-1: turi vidinį šviesos matuoklį, valdomą rankiniu būdu, tačiau gali būti perjungtas į automatinį režimą.
  • Nikon FE2: lengvas ir patogus kelionėms, funkcijų pasirinkimas platesnis. Tiesa, norint jas perprasti, užteks valandos „Youtube“ platformoje.
  • Olympus trip 35: fiziškai sunkesnis, bet patogiai sumodeliuotas. ISO reguliuojamas rankiniu būdu, taip pat kaip ir fokusavimas. Puikiai tiks tam, kuris į juostinę fotografiją nori nerti stačia galva.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Agnė Tarailaitė
(6)
(4)
(2)

Komentarai ()