Elektros rinkos liberalizavimas – daugiau lankstumo vartotojams ir didesnė konkurencija tarp tiekėjų

Na pasikeičiau, skirtumai tik kad moku daugiau ir kitoje vietoje. Gal kas nors ir privalumų radot?

Per šildymo sezoną sumokėjau 15% mažiau. Ar tu gal tikiesi, kad patys smulkiausi vartotojai daugiausia naudos gaus? Nu omeny, kur vartoja iki 120 kWh per mėnesį? Aišku ne. Jie ilgą laiką krossubsidijuojami. Jie iš esmės neatperka skaitiklio net per jo gyvavimo laikotarpį. Skaitiklis ir toliau liks jiems subsidijuojamas, bet tiekimo veiklą nustos subsidijuoti - amžinų skolininkų nuostolių nebereikės pareigingai mokantiems dengti. Čia viena iš tų smulkmenų.

Daug raidžių, bet esmė - smulkiam visas tas judesy neapsimoka (na, aš irgi žiūrėjau žiūrėjau ir nemačiau ko man čia nors pirštą pakrutinti ir kažką keisti). Ir kuo vėliau priverstas pereisi, tuo daugiau (kad ir centų) liks kišenėje :)

Pagal ekonomikos teorija elektros rinkos liberalizavimas turetu sumazinti kaina, taciau niekur tas neivyko. Va cia man ir ydomus klausimas, kodel kaina nekrenta esant konkurencijai palyginus su monopoliu? interneto ir mob rysio atveju sitas veikia puikiai, taciau elektros rinkoje niekur neveikia. Lietuva dar tik pradeda eit sita linkme, taciau Danija jau seniai ten ir pagal juos nera jokio pagerejimo ir jie patys dar neturi atsakymo kodel.

Gal dėl to kad mobilaus ryšio ir interneto infrastruktūra priklauso paslaugos tiekėjui, o elektros tinklai yra valstybinė infrastruktūra? Be to ryšio tiekime reikia pastovaus energijos kiekio, ir tu moki už abonementą - galimybę ja naudotis, o elektros tiekime tu tiesiog imi energiją. Be to nelabai pagaunu kaip perpardavinėtojai šioje srityje pašalina monopolį, ar iš vis kažką lemia energijos perdavime. Atrodo kad jie pagrinde užsiima sąskaitų išrašymais klientams. Na o kol tarp jų nėra tokios konkurencijos kaip tarp interneto tiekėjų, tol jie nedempinguos vienas kito, ir gal net turės kartelinių susitarimų.

Pala pala, chebra, tiekimo liberalizavimas paliečia kokius 5% kainos tiesiogiai, ir dar 5% per išvestinius produktus įsigyjant elektrą. Tai omeny vidutiniškai maksimali nauda kokie 10%, čia jei nekeiti vartojimo įpročių, t.y. nevertinant kitų efektų. Kaip Conjurer ir sako, telekomunikacijose pirmiausia viską valdo privatus verslas, tačiau yra ir kita dalis, telekomunikacijose informacijos perdavimas tapo ženkliai efektyvesnis dėl didesnio duomenų perdavimo tankio, t.y. su mažiau kapitalo išlaidų gali aptarnauti daugiau klientų ir daugiau paslaugų pasiūlyti. Elektros tiekime tokių technologijų neatsiranda. Elektros rinkoje didesnė liberalizavimo nauda atsirado atskyrus gamybą ir perdavimo/paskirstymo veiklas ir liberalizavus būtent gamybą, ten efektas buvo kokie 30-50%, priklausomai kaip skaičiuosi ir kurį regioną. Kai mėgsta kalbėti apie tai, kokia elektra buvo pigi kai dirbo atominė, tai niekas neprisimena, kad elektros tinklų išlaikymas ėjo iš biudžeto, atominės atnaujinimai irgi, kitaip sakant, apie pusė elektros kainos buvo subsidijuojama. Jau nekalbu apie tai, kad atominės nusidėvėjimo niekas neskaičiavo iš viso. Tai čia panašiai, kaip tėvų išlaikytas sūnus aiškintų, kad BMW M5 išlaikymas buvo pigesnis nei Hyundai i20, nes jis iš kišenės BMW M5 kol pas tėvus gyveno nieko neišleisdavo, o vat kai tėvai išspyrė ir Hyundai reikėjo ir iš kišenės pirkti, ir už kurą mokėti, ir už draudimą mokėti - tai jau labai brangu.

cia ne smulkmena - cia esme... visu pirma tu vartoji lempine savoka, kai tera pagal istatyma tik vartotojai. jokiu smulkiu nera. va ir reikia pirma iteisint. smulkius - stambius. dabar istatyme iteisino tik suvartojimo kiekius, o ne vartotoju tipa. kas yra buhalterizmas - o ne kazkokia ministerijos veikla... ar ten nuveikti darbai energetikoje... cia jie isvis meluoja susiriesdami - tas kreivys ypac... cia tiesiog sudo malimo grafikai -kur suskirste vartotojus i grupes kaskokias... faktiskai pritaike vos ne segregacija. konservus jau teist reiketu uz tautos persekiojima - tik ne rasiniu , o energetinio vartojimo pagrindu. nes jie cia vergove kazkokia ivedineja... -------- kas liecia energetine politika - yra salies/visuomenes interesai - gaut paslauga. paslauga galima vertint pagal tai koks jos prieinamumas. o vienas is kriteriju - pvz prieinamumas teritoriniu principu - tinklu pralaidumo padengiamumas. ir lygint reikia su ES kitom salimis pagal tai. kaip lengva ir kokio lygmens energetini tiekima gali gaut. turi but zemelapiai - panasiai kaip zemes verciu, taip ir energetinio prieinamumo verciu. ir pagal tai turi but mokesciai. tame suknistame VAIP. daba ministerija vaizduoja kad dirba ir pirkineja zaisliukus uz milijardus... vartotojams salygos prasteja. o LT energetines firmos faktiskai Vokietijoje kokioje vokieciams energetika kelia... cia net darbo nebeturi... del krumu pjovimo po supuvusiais laidais juk neverta laikyt pajegumu...

Nesupratau tavo posto - sakai kad mokėjai mažiau, bet taip pat sakai, kad nereikėtų tikėtis gaut naudos? Ir kaip tu mokėjai mažiau, kai elektros kaina šiemet didesnė? Aš apskritai nesuprantu šito "liberalizavimo" principo, kai tiekėjas ir valdytojas vistiek lieka vienas ir tas pats.

del to kad cia nera joks "liberalizavimas". cia tera eiline afera. prasukta ant tokiu kaip tu galvos mazai kas supranta salies elektros uki - kaip is tikro jis turetu but valdomas. ir kaip jame padaryt tiekeju konkurencija. tikraja konkurencija - o ne vartotoju isdalinima dabar padare tiesiog butaforija - kad ES pavaizduot, kad atsei daro liberalizacija. kurios Lietuvoje nedaro. -------- kai ikure tuos "nepriklausomus" tiekejus - tu kaip vartotojas turetum pamatyt toki dalyka. jei pasirasai sutarti, su "nepriklausomu" tiekeju - tai sakykim 2 savaiciu begyje - tas tiekejas turetu atvaziuot, ir pasistatyt SAVO skaitikli. nu ir atvezt tau kazkokia sutarti, po apskaitos peremimo savo zinion fakto. kad perime apsklaita is monopolio savo zinion. procesas turejo but NEPRIVERSTINIS. vien uz prievartini procesa Lietuva jau turetu konkurencijos pazeidimo baudas moket cia valdziagyviai rodiklius daro, o ne konkurencija o vartotojai mokes daugiau. uz sitas valdziagyviu nesamones. --------- kas liecia zemavoltes paskirstymo linijas - turetu but mazdaug toks dalykas: jei nuo pastotes iki skaitikliu "nepriklausomi" tiekejai perima virs 50% vartojimo - jiem automatiskai atsiranda prievole tvarkyt ir modernizuot tas linijas. o kartu turi jie igaut bonusa tokioje "perimtos" linijos teritorijoje fiziskai statyt naujiems vartotojams. o nenorintiems "nepriklausomu" tiekeju - tiesiog nuomot linija monopoliui - uz fiksuotus tarifus, kur tivirtintu energetine reguliavimo komisija. ta prasme monopolis praranda zemavolte linija - bet turi prieiga prie likusiu vartotoju. kurie neperejo. ir sedi uz fiksuotus tarifus. kaip ten "nepriklausomi" tiekejai perimines - cia turi but nustatyta istatymuose. gali kooperuotis, kad suirnkt 50%+ vartojimo. gali skatint nemokamai vartojima didindami. pvz satydami toje linijoje elektromobiliu ikrovimo taskus - kuriuos dotuoja savivaldos. jie turetu rupintis vartojimo skartinimu. va tada bus REALI konkurencija. o "nepriklausomas " tiekejas turetu atitikt tiesiog salygas. turi irodut - kad turi galimybes keist apskaita, ir tiest zemavoltem linijom leidimus ir pajegumus. o ne fiktyvus, kaip dabar - su kazkokia buhaltere jau tipo "tiekejas"... o realiai jis nuomininkas, o ne joks tiekejas... daba valdzia monopolio nepanaikino. bet prikure monppolio nuomininku, kuriu veikla NERSKAIDRI IR KORUPCINE. ir de to tu nesupranti ir nematai, kad tau kazkas keistusi... o sits apskaitos konkursas yra eiline afera. valstybes vardu. ta apskaita turetu pirkinet butent nepriklausomi tiekejai. o tokiu Lietuvoje nera...

Aš tai iš vis nesuprantu tokios sąvokos kaip nepriklausomas tiekėjas energetikoje. Mes nenorim gauti astravo elektros, bet ją gaunam, kaip kažkokia sąskaitų išrašinėjimo firma čia kažką iš vis gali keisti. Elektrinės ne jų, magistralės ne jų, vietinis išvedžiojimas ne jų. Ir šiap labai skeptiškai žiūriu į tokios infrastruktūros privatizavimą. Man užteko privačių kelių lenkijoje ir italijoje - mafijos valdoma infrastruktūra gana brangi, o kuro mokestį valstybės vis tiek pasiima tiems keliams kuriais niekas nevažiuoja. Kol tarp tokių sąskaitų išrašinėtojų nebus aršios konkurencijos kainų mažinime, kaip tarp GSM tiekėjų, tol nemanau kad jie bus labai naudingi. Nors gal aš klystu? Kas nors gali pateikti pavydžius su kainom?

Pas mane nepriklausomas tiekėjas, Švedijoj. Tinklai priklauso įmonei X, tai jai susimoku už tinklus, o elektrą perku iš ko noriu (by default iš tų pačių). Kadangi kiti tiekėjai pasiūlo iki 30% geresnę kainą, tai patenkintas. Galiu įvairias sutartis susidaryti, plaukiojančias, fiksuotas įvairiem terminam. Rezultate būtų kaip finansų rinka. Pinigai eina iš centrinio banko, bet perėjęs per bankus gauni skirtingas sąlygas paskolai. Ir tos paskolos skirtingo termino. Dar galima rinktis tiekėją, kad būtų 100% žalias ar pan, jeigu aktualu.

Šaras, skaityk iš naujo, labai smulkiems vartotojams daug naudos nebus, tai kur prisuka mažiau 120 kWh. Kaip mokėjau mažiau? Ėmiau kintamą elektros tarifą, perskirsčiau šilumos vartojimą, kad tik tarp 12 ir 5 ryto šilumą gamintų ir namus šildytų. Namuose šilumos pikas pasiekiamas apie 17:00-18:00. Nu tai jei net brošiūrų nepasižiūrėjote, kas tas nepriklausomas tiekėjas, apie ką čia diskutuojame? Elektros tinklas, kaip ir jo priežiūra yra ESO ir Litgrid atsakomybė. Nepriklausomas tiekėjas vykdo elektros pirkimo ir pardavimo sandorius, naudoja išvestines priemones ir fiksuoja skirtingu laikotarpiu tarifus vartotojams. Siūlo žalią elektrą, ateityje gal sujungs su kitomis paslaugomis (maniau, kad Telia teiks šias paslaugas, neatspėjau. Perlą nujaučiau ateinantį ir pataikiau). Esmė ta, kad nepriklausomo tiekimo yra dvi realiai vykdomos veiklos, kurios dar galėtų būti atskirtos (ir gali būti, kad taip atsitiks): - Elektros pirkimas ir pardavimas, fiksuojant kainas ir pan. - Administravimas vartotojų, už kuo mažesnę kainą, kad vartotojams kuo viskas būtų aiškiau ir mažiau reikėtų aptarnavimui žmonių, susirinkti pinigus kuo greičiau (už elektrą nupirktą didmeninėje rinkoje turi atsiskaityti per 24 valandas, kai tau vartotojai sumoka vidutiniškai po 40-45 dienų. Ir dar daug kitų niuansų. Kaip sakiau, elektros tinklas ir lieka atskirtas, nes tai natūralus monopolis. Kuro akcizas nėra kelių mokestis, jis tokiu niekada ir nebuvo, tik populistai susigalvojo. Privatūs keliai yra gėris, nes jei ne PPP, tų kelių visai nebūtų. Kai kuriais atvejais per 100km atstumą sutaupai valandą dėl tų kelių ir kuro praktiškai pusę. Aišku, ne visi keliai tiek efektyviai taupo. Ir pasikartosiu, administracinėje funkcijoje, t.y. sąskaitų išrašymas ir finansavimas elektros sudaro iki kokių 5% elektros kainos (dabar jau turbūt mažiau). Tad stebuklų su kainos mažinimu konkurencija čia nepadės. Dar tada prasideda žaidimas su įvairiais planais, bet čia jau vartotojas turi įsijungti ir proaktyviai keisti įpročius. Tačiau tai aktualu karštam vandeniui, šildymui, elektromobiliui naudojantiems žmonėms. Nu dar gali žaisti dėl kokios skalbimo mašinos, bet čia kapeikos. Tai dar kur gali atsirasti "konkurencija", kad pvz. pasiūlys užsifiksuoti elektros įsigijimo kainą 30 metų periodui iš vėjo jėgainių parko už pvz. 32€/MWh arba 3,2ct/kWh. Ir jei nukris kaina rinkoje - praloši. Jei pakils - laimėsi, bet pasitraukti negalėsi iš kontrakto. Tik kol kas įstatymai neeidžia fiksuoti tokiam ilgam periodui, tiksliau, sutarties tokios ilgos pasirašyti. P.S. VERT (buvusi elektros kainų komisija) arba ESO turėtų įrankį paleisti, kuris leistų vartotojams su išmaniais skaitikliais parinkti automatiškai pigiausią planą pagal vartotojo faktinį suvartojimą.

Jei valstybė pragerdavo visus pinigus, ir nesugebėjo pati nutiesti kelio, tai dar nerodo kad privatininkų keliai yra geresni, tiesiog parodo kiek pinigų tų valstybių organizuotas nusikalstamumas gali praplauti. Stabdydami automobilius, ir rinkdami iš jų pinigus.

Imsi fiksuotą tarifą. Ar nėra tokių? Aš dabar turiu 3mėn, planuoju fiksuoti kai baigsis 3 metam. Asmeniškai aš už gegužę sumokėjau gal 70e už elektrą ir 80e už tinklus. Monopolis yra blogis

nu tai pas tave aiski kainodara. 70 - nepriklausomam, ir 80 monopoliui. viso 150. ir tu ta 70€ dali gali keist per sutarti. taves niekas priverstinai netrolina. o Lietuvoje padare taip: jei mokejai 150 - tai daba mokesi 150+dar kokiu 40-70€. ir variantai tokie: jei nieko nedarysi - mokesi 150 + nuo to 40-70€ kazkoki lempini vidurki (tarkim 55€) - nes atseit "atsirado daba konkurencija" ir turim impt papildomai uz tai o tie konkurencija vaizduojantys "nepriklausomi buhalteriai" savo nuoziura gales keist ta papildoma 40-70€ mokesti. ir perims buhalterija - sukurdami jos dubliavimo sistema. ir tipo "konkuruos" energetikoje - nors tas nevyksta, nes nera kaip jie klientus gauna paskyrimo tvarka, ir dar pirma gauna mokiausius taip sakant grietinele atrusiavo!!! nors cia aiskiai pazeidimas ir to ES neprase. sukurta reketavimo katilas ir dalinimo mechanizmas

Tai nėra nepriklausomos veiklos, jos smarkiai tarpusavy susijusios ir reikalauja nuolatinių duomenų mainų, integracijų ir kontrolės. Visa tai kainuoja, o kainos perkeliamos vartotojams. Labai daug visko prirašai, bet nieko nepasakai...

Tai, kad būtent taip ir yra - visa "ekologija" tuom grįsta :) Iš esmės tos pačios viduramžių indulgencijos, tik įvyniotos į gražesnius popieriukus. Jei tiesiog pervestum "n eurų" - ką veiktų visi tie tarpininkai/skaičiuotojai/apmokestintojai, kaip jiem pateisinti oro gadinimą? :) p.s. taip, aš suprantu, kad gal va 100% pataps ten "sąmoningais" ir pirks tik "žalią" elektrą už brangiau - tai "nežalius" gamintojus bus galima tiesiog atjungti. Bet taip nebus. Nei kas norės masiškai mokėti daugiau, nei jokių garantijų kad kas kur toliau nuo akių nekonvertuos per kokį Potiomkino vėjo/saulės jėgainių parką "paprastos" elektros į "žalią". Realiai čia tik popieriukų reikalas.

Skirstomasis tinklas yra vienas. O elektros tiekėjų Lietuvoj yra tikrai ne vienas ir ne du.