Betoninėse konstrukcijose kartais matomi įtrūkimai. Dažnai jie nėra pavojingi, bet drėgmė ir šilumos-šalčio ciklai gali juos išplėsti. Taigi, pastatams reikia nuolatinės priežiūros. Bet galbūt ateityje tai pasikeis, kai statybose bus naudojamas gyjantis betonas.

Tai nėra nauja idėja. Mokslininkai svarsto įvairias idėjas, kaip paversti betoną atsparesniu įtrūkimams - tiriami įvairūs siliktai, geliai ir net bakterijos bei grybai. Dabar Vusterio politechnikos instituto mokslininkai JAV įkvėpimo semiasi iš žmogaus kūno.

Įdomu tai, kad mokslininkus įkvėpė ne tik tai, kaip mūsų kūnas greitai gydo žaizdas. Mokslininkus sudomino mūsų fermentai, kurie veikia labai greitai. Konkrečiau - karboanhidrazė. Šis fermentas labai greitai perkelia CO2 iš ląstelių į kraują, o šio proceso greitis ir efektyvumas verčia mokslininkus manyti, kad jį būtų galima panaudoti ir gyjančiame betone.

Mokslininkai į betono mišinį įterpė karboanhidrazę. Kai šiame betone formavosi įtrūkimai, karboanhidrazė sąveikavo su CO2 iš oro ir formavo kalcio karbonato kristalus, kurie užpildė įtrūkimus. Mokslininkai pastebėjo, kad šis betonas mikro-įtrūkimus išsigydo per maždaug 24 valandas.

Šią technologiją dar galima tobulinti. Jos privalumas yra ne tik greitis, bet ir tai, kad toks betonas yra pigesnis nei prisotintas bakterijomis. Mokslininkai mano, kad jautrių konstrukcijų gyvavimo laikas galėtų būti pratęstas 20-80 metų, jei betonas būtų išmokytas gydytis savo žaizdas.

Ir tai yra labai svarbu, nes tai leistų sumažinti inžinerinių konstrukcijų priežiūros kaštus. Be to, betono naudojimas yra siejamas su didele oro tarša. Jei tik galime pagerinti betono ilgaamžiškumą, tai turės teigiamos įtakos ir aplinkai.

Komentarai ()