Legendinė eskadrilė „Normandija-Nemunas“ – kaip prancūzų pilotai padėjo Sovietų Sąjungai kovoti su vokiečiais: buvo dislokuota ir Lietuvoje - čia iki šiol yra eskadrilės pėdsakų (Foto, Video) ()
„Normandija-Nemunas“ eskadrilė – garsi prancūzų naikintuvų grupė, kovojusi sovietų pusėje Rytų fronte. Eskadrilės istorija buvo itin populiari SSRS – kurti filmai apie prancūzų lakūnus, tarp jų ir vienas lietuviškas. Kas užtikrino tokį susidomėjimą šiais prancūzų pilotais?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prancūzijos lakūnai, pilotavę sovietinius „Jak“ naikintuvus, buvo grėsmingas karinis dalinys, atlikęs daugiau nei 5000 misijų ir numušęs mažiausiai 273 vokiečių naikintuvus. Tai, suprantama, įsiutino nacius ir sakoma, kad Vokietijos feldmaršalas Wilhelmas Keitelis paskelbė įsakymą: „Kiekvienas sugautas gyvas prancūzų pilotas turi būti nedelsiant sušaudytas“.
Išsiųsti prancūzų lakūnus į Rusijos frontą sugalvojo Prancūzijos pasipriešinimo vadas generolas de Gaulle'is. Planas sovietų vadovybės buvo patvirtintas 1942 m. lapkričio mėn.
Prancūzijos pilotai Sovietų Sąjungoje
„Normandijos“ eskadrilė, kaip ji buvo vadinama pradžioje, pradėjo veikti 1943 m. kovo mėn. Iš pradžių jos gretose buvo 14 pilotų ir 47 mechanikai. Vėliau, po prancūzų pilotų sėkmingų kovų Baltarusijoje ir Lietuvoje, 1944 m. vasarą Josifas Stalinas prie eskadrilės pavadinimo pridėjo žodį „Nemunas“. Netrukus eskadrilė išsiplėtė ir virto pulku.
Vis dėlto, iš visų originalių 14 pilotų iki karo išgyveno tik trys. Apskritai, „Normandijos-Nemano“ pulke kovojo apie šimtas prancūzų, už savo drąsą jie gavo daug sovietų karinių apdovanojimų. Keturi pilotai netgi gavo aukščiausius sovietinius apdovanojimus - Sovietų Sąjungos didvyrio vardą, o tai užsieniečiams tuo metu buvo reta garbė.
Beje, eskadrilė „Normandija-Nemunas“ veikia iki šiol.
Tarptautinės politikos centre
Eskadrilė sulaukė daug dėmesio. Pirmieji karo metai buvo sunkiausi SSRS, todėl Maskvai reikėjo bet kokios karinės pagalbos. Taigi užsienio pilotai buvo labai svarbūs.
Tuo pačiu metu buvo bent dvi papildomos priežastys, privertusios sovietų vadovybę atidžiai pažvelgti į Prancūzijos eskadrilę ir nukreipė kovotojų grupę į tarptautinės politikos centrą.
Kai Stalinas palaikė de Gaulle'io idėją sovietų ir vokiečių fronte sukurti Prancūzijos karinį dalinį, Europoje sąjungininkai sausumoje dar nekovojo su vokiečiais. SSRS buvo viena ir visomis priemonėmis bandė pastūmėti britus ir amerikiečius įsiveržti į žemyną (tuo metu jie kovojo Šiaurės Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Atlante).
Šiame kontekste „Normandija-Nemunas“ užtikrino akivaizdų sąjungininkų buvimą Rusijos fronte. Naudodama šį pavyzdį, Maskva norėjo efektyvinti karinį bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Tęsinys kitame puslapyje:
Stalino parama de Goliui
Stalinas suprato, kad Londono ir Vašingtono tandemui reikia atsvaros. Štai kodėl Kremlius karo metu palaikė de Golį kaip vyriausiąjį Prancūzijos atstovą, o sąjungininkai iš pradžių nenorėjo priimti tokio generolo statuso. „Normandijos-Nemuno“ kovotojai simbolizavo Stalino paramą de Goliui.
Stalino požiūris į de Golį ir Prancūziją buvo svarbus Paryžiui. Kai karas baigėsi, Prancūzija atsidūrė tarp pergalingų šalių, o Stalino parama užtikrino Prancūzijos vietą JT Saugumo Taryboje. JAV prezidento Franklino Roosevelto pirminiame JT vadovaujančios organizacijos plane Prancūzijos nebuvo.
Po nacizmo pralaimėjimo „Normandija-Nemunas“ liko svarbiu sovietų ir prancūzų bendradarbiavimo simboliu, nepaisant Šaltojo karo, o gal, priešingai, dėl jo.
Prancūzų eskadrilė priminė, kad SSRS turėjo paramą didelėje Vakarų sostinėje, o Prancūzija Sovietų Sąjungai taip pat buvo svarbi, nes Prancūzijos komunistų partija buvo antra stipriausia Europoje po Italijos komunistų.
Eskadrilė Lietuvoje
„Normandijos“ eskadrilė 1944 m. buvo dislokuota Alytaus aerodrome. Iš čia prancūzų lakūnai beveik 2 mėnesius vykdė karines operacijas prieš nacistinę Vokietiją.
Būtent Alytuje „Normandijos“ eskadrilę pasiekė žinia, kad už karinius nuopelnus jiems bus suteiktas ir „Nemuno“ vardas. Karo metu miestas buvo sugriautas, tačiau savo prisiminimuose lakūnas Fraçois de Geoffre Alytų apibūdino, kaip „puikių vilų supamą miestą“.
1981 m. Alytuje prie aerodromo, kuriame bazavosi legendinė eskadrilė buvo atidengtas paminklinis akmuo. 2014 m. viena iš Alytaus gatvių buvo pavadinta Normandijos–Nemuno vardu.
„Normandija-Nemunas“ filmuose
„Normandija-Nemunas“ istorija buvo išpopuliarinta visoje SSRS, o pirmasis filmas, vaizduojantis eskadrilės pilotus, pasirodė kino teatruose 1946 m. Tai buvo komedija „Troublesome Enterprise", kurioje vaidino būsimas garsus sovietinio teatro režisierius Jurijus Lubimovas.
Tarp Lietuvos žiūrovų labiau žinomas 1978 metais nufilmuotas romantinis-istorinis filmas „Markizas ir piemenaitė“, kuriame numuštą prancūzų pilotą slaugo vietinio kaimo gyventojai, o tarp prancūzo ir lietuvaitės įsižiebia meilė.
Filmą pamatyti galite čia.
