Britai, sovietai, o dabar amerikiečiai – Afganistanas, pramintas „imperijų kapinėmis“. Iš kur atsirado žiaurusis Talibanas, ką reiškia grupuotės pavadinimas ir kaip pirmą kartą atsidūrė valdžioje: valdė itin brutaliais viduramžiškais metodais (Foto, Video) (105)
Žlungant Afganistano vyriausybei, į valdžią vėl grįžta viduramžių metodais valdęs Talibanas. Bet iš kur kilo šis islamistinis judėjimas, kaip jam pirmą kartą pavyko perimti šalies kontrolę iki 2001 m. ateinant JAV koalicijai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Talibanas (farsi kalba – mokiniai, žinių siekėjai) yra sunitų islamo fundamentalistų judėjimas, iškilęs į valdžią po 1989 m. Sovietų Sąjungos pasitraukimo iš Afganistano.
Talibanas, valdęs šalį 1996–2001 m., laikėsi griežto islamo teisės (šariato) aiškinimo, dėl kurio buvo žiauriai elgiamasi su daugeliu afganų, ypač su moterimis.
20 metų kariavę su JAV koalicijos pajėgomis, 2021 metais talibai grįžo į karų nusiaubto Afganistano valdžią.
Sovietų pasitraukimas iš Afganistano ir tolesnis pilietinis karas
Susidūrusi su didėjančiu tarptautiniu spaudimu ir patyrusi daugybe aukų, 1989 m. SSRS pasitraukė iš Afganistano, tačiau iki 1992 m. toliau rėmė Afganistano prezidentą Mohammadą Najibullah.
Nuo 1989 iki 1992 metų Najibullah vyriausybė bandė išspręsti vykstantį pilietinį karą be sovietų karių.
Najibullah bandė sukurti paramą savo vyriausybei, vaizduodamas ją kaip islamišką, o 1990 m. konstitucijoje šalis oficialiai tapo islamo valstybe ir buvo pašalintos visos komunizmo nuorodos.
Nepaisant to, Najibullah nesulaukė jokios reikšmingos paramos, o 1991 metų gruodį iširus Sovietų Sąjungai, jis liko be užsienio pagalbos.
Tai kartu su vidiniu jo vyriausybės žlugimu lėmė, kad 1992 m. balandžio mėn. jis buvo pašalintas iš valdžios. Po Najibullah vyriausybės žlugimo, pagal Peshawar susitarimą – taikos ir galios pasidalijimo susitarimą – buvo įkurta pokomunistinė Afganistano Islamo Valstybė.
1992 m. balandžio 25 d. kilo pilietinis karas tarp trijų, vėliau penkių ar šešių mudžahedų armijų, kai „Hezb-e Islami Gulbuddin“ partija, vadovaujama Gulbuddino Hekmatjaro ir palaikoma Pakistano Tarnybinės žvalgybos (ISI), atsisakė sudaryti koalicinę vyriausybę su kitomis mudžahedų grupuotėmis ir pabandė užkariauti Kabulą.
Šalis paniro į suirutę. Žiaurumus įvykdė skirtingų ginkluotų grupuočių asmenys, o Kabule kilo chaosas. Civiliai gyventojai nebuvo apsaugoti nuo žmogžudysčių ir prievartavimų.
Skaičiuojama, kad per intensyviausią bombardavimo laikotarpį 1994 m žuvo 25 000 žmonių, o Kabulas buvo stipriai apgriautas. Dėl karo pusė milijono žmonių pabėgo iš Afganistano.
Talibano atsiradimas
Talibaną 1994 m. rugsėjo mėn. gimtajame Kandaharo mieste su 50 mokinių įkūrė Mulla Mohammadas Omaras. Jis nuo 1992 m. mokėsi religinėje islamo mokykloje Maiwando mieste (šiaurinė Kandaharo provincija).
Omaras buvo nepatenkintas, kad po komunistinės valdžios nuvertimo nebuvo įvesti islamo įstatymai ir dabar su savo grupe įsipareigojo atsikratyti Afganistano karo vadų.
Per kelis mėnesius prie grupės prisijungė 15 000 Pakistano religinių mokyklų moksleivių, dažnai pabėgėlių iš Afganistano.
Talibanas perima valdžią
Talibanas pirmą kartą 1994 metais perėmė pietų Afganistano kontrolę ir privertė pasiduoti dešimtis vietinių puštūnų lyderių.
1994 m. pabaigoje karo vado Ahmado Shaho Massoudo pajėgos perėmė Kabulą. Rabbani vyriausybė ėmėsi veiksmų atnaujinti teismų darbą, atkurti teisėtvarką ir inicijuoti visos šalies politinį procesą, kurio tikslas – nacionalinis konsolidavimas ir demokratiniai rinkimai. Massoudas pakvietė Talibano lyderius prisijungti prie šio proceso, tačiau jie atsisakė.
Ankstyvas Talibano pergales 1994 metų pabaigoje sekė daugybė pralaimėjimų, dėl kurių buvo patirti dideli nuostoliai.
Talibanas 1995 m. pradžioje bandė užimti Kabulą, tačiau Massoudo vadovaujamos pajėgos juos atmušė.
1996 m. rugsėjo mėn., kai Talibanas, gavęs karinę paramą iš Pakistano ir finansinę paramą iš Saudo Arabijos, ruošėsi kitam dideliam puolimui, Massoudas įsakė visiškai trauktis iš Kabulo.
Tą patį mėnesį Talibanas užėmė Kabulą ir įkūrė Afganistano Islamo Emyratą. Jie įvedė griežtą šariato formą, panašią į praktikuojamą Saudo Arabijoje.
Tarptautiniu mastu Talibanas buvo pasmerktas už tai, kad šiurkščiai vykdė savo islamo šariato teisės aiškinimą, dėl kurio buvo žiauriai elgiamasi su daugeliu afganų, ypač su moterimis.
1996–2001 m., valdant Talibanui, grupuotė ir jų sąjungininkai įvykdė Afganistano civilių gyventojų žudynes, neleido JT aprūpinti maistu 160 000 badaujančių civilių gyventojų ir vykdė išdegintos žemės politiką – sudegino didžiulius derlingos žemės plotus ir sunaikino dešimtis tūkstančių namų.
Žiauraus režimo simboliu tapo garsiųjų Bamijano Budos statulų, įrašytų į UNESCO paveldo sąrašą, susprogdinimas 2001 m. kovą.
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių JAV, grupuotė buvo apkaltinta terorizmu, kaip konkrečia taktika siekiant savo ideologinių ir politinių tikslų.
Keletas Talibano ir „Al Qaeda“ vadų taip pat valdė prekybos žmonėmis tinklą, pagrobė moteris ir pardavinėjo jas į sekso vergiją Afganistane ir Pakistane.
Tęsinys kitame puslapyje:
Šiaurės aljansas
Kabului patekus į Talibano rankas, Massoudas ir politinės partijos įkūrėjas „Junbish-e Milli“ Abdul Rašidas Dostumas sudarė Šiaurės aljansą (šiaurinėje šalies dalyje, kurios Talibanas nekontroliavo) kovai su talibais.
Talibanas nugalėjo Dostumo pajėgas per Mazar Šarifo mūšius (1997–1998 m.). Pakistano kariuomenės štabo viršininkas Pervezas Musharrafas pradėjo siųsti tūkstančius pakistaniečių padėti Talibanui nugalėti Šiaurės aljansą.
1996–2001 m. Afganistane taip pat veikė Osamos bin Ladeno ir Aymano al-Zawahiri „al-Qaeda“ tinklas. Nuo 1990 m. Iki 2001 m. rugsėjo vidiniuose mini karuose žuvo apie 400 000 afganų.
2001 m. rugsėjo 9 d. Massoudą Afganistano Pandžširo provincijoje nužudė du arabų savižudžiai. Po dviejų dienų buvo įvykdyti rugsėjo 11-osios išpuoliai JAV.
JAV vyriausybė įvardino Osamą bin Ladeną kaip išpuolių vykdytoją ir pareikalavo, kad Talibanas jį perduotų. Atsisakius tai padaryti, 2001 m. spalio mėn. buvo pradėta operacija „Enduring Freedom“.
Pradinės invazijos metu JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgos subombardavo „Al Qaeda“ mokymo stovyklas. JAV, siekdama iš valdžios pašalinti Talibaną, pradėjo bendradarbiauti su Šiaurės aljansu.
Talibano žlugimas ir sugrįžimas
2001 m. gruodį, nuvertus Talibano vyriausybę ir suformavus naują Afganistano vyriausybę, kuriai vadovavo prezidentas Hamidas Karzai, JT Saugumo Taryba įsteigė Tarptautines saugumo pagalbos pajėgas (ISAF), kurios padėjo Karzai administracijai ir užtikrino pagrindinį šalies saugumą.
Talibano pajėgos pradėjo grupuotis Pakistano viduje, o daugiau koalicijos karių įžengė į Afganistaną ir pradėjo atstatyti karo nuniokotą šalį.
Netrukus po to, kai pasitraukė iš valdžios, Talibanas pradėjo sukilimą siekdamas atgauti Afganistano kontrolę. Per ateinančius du dešimtmečius ISAF ir Afganistano kariai surengė daug puolimų prieš Talibaną, tačiau nesugebėjo jo visiškai nugalėti.
Dabar, 2021 m., po 20 metų karo ir išleidus trilijonus dolerių, JAV baigia išvesti savo pajėgas iš Afganistano, kuris žaibišku greičiu papuolė į talibų rankas. Talibanas vėl sugrįžo į valdžią, o Afganistanas išlieka viena skurdžiausių ir nestabiliausių pasaulio šalių.
„Imperijų kapinės“
Afganistanas buvo pramintas „imperijų kapinėmis“, nes jokiai išorės jėgai nepavyko jo užkariauti, o agresorius patirdavo milžiniškus nuostolius.
Tarp 1839-1919 m. Britų imperija Afganistane kariavo tris karus. Per pirmąjį Anglijos ir Afganistano karą Britanijos armija atsitraukė 1842 metais patyrusi triuškinamą pralaimėjimą ir po to sekusias skerdynes, per kurias žuvo apie 4500 karių ir 12 000 civilių. Nors antrasis britų-afganų karas (1878-1882), anglams sekėsi geriau, po trečiojo karo 1919 m. Afganistanas vėl atgavo laisvę.
Kai pačiame Šaltojo karo įkaršyje – 1979 m. gruodį Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną, ji greitai įklimpo į varginantį karą su JAV remiamomis sukilėlių grupuotėmis, plačiai žinomomis kaip modžahedai. Netekusi 14 453 karių ir dar patyrusi 53 753 sužeistus karius, 1989 m. SSRS išvedė pajėgas iš Afganistano.
JAV ir jos sąjungininkų laukė toks pats skaudus parlaimėjimas – per ilgiausią JAV karą istorijoje, trukusį net 20 metų, valstijos neteko 2348 karių, taip pat 20 000 karių buvo sužeista. NATO partneriai neteko dar 1147 karių.
Afganistanas išlieka neįveikiamas riešutas pasaulio galingiesiems.
