Kodėl Sovietų Sąjunga per Antrąjį pasaulinį karą subombardavo neutralią Švediją – taip pat ir Stokholmą: tai buvo pirmasis istorijoje švedų sostinės bombardavimas (Foto, Video) ()
Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjunga ant Švedijos miestų ir kaimų – tarp jų ir sostinės Stokholmo, numetė daugiau nei šimtą bombų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ne visai tokia neutrali
Antrojo pasaulinio karo metu Švedija nesugebėjo likti nuošalyje nuo karinio konflikto, kaip tikėjosi. Spaudžiama Trečiojo Reicho, ji turėjo sutikti su vokiečių karių tranzitu per savo teritoriją.
Be to, Stokholmas nukrypo nuo savo neutralumo politikos ne tik spaudžiamas išorinių jėgų, bet ir gana savanoriškai. Sovietų Sąjungos ir Suomijos karo metu, žinomo kaip Žiemos karas, Švedija pasiskelbė vadinamąja „nekariaujančia“ valstybe. Tačiau tiesiogiai nesikišdama į konfliktą ji vis dėlto aktyviai tiekė Suomijai ginklus, šaudmenis ir savanorius.
Be to, švedai taip pat dalyvavo karo veiksmuose. Kartkartėmis kariaujančių šalių povandeniniai laivai per klaidą užpuldavo ir nuskandindavo Švedijos prekybinius laivus, o nuo taikinių nuklydę orlaiviai atlikdavo bombardavimo antskrydžius Švedijos teritorijoje.
Švedijos skaičiavimais, per Antrąjį pasaulinį karą Vokietija ją bombardavo 10 kartų, Didžioji Britanija – 12 kartų, o SSRS buvo atsakinga už septynis incidentus. Tačiau Maskva pripažino savo dalyvavimą tik viename iš jų.
Pirmasis oro antskrydis
|
1940 m. sausio 14 d. sovietų lėktuvai pirmą kartą užpuolė Švedijos teritoriją. Skridę virš šiaurinės Suomijos ir Botnijos įlankos, trys bombonešiai „DB-3“ pasiekė didelį Švedijos Liuleo (Luleå) uostą.
Gausiai sningant ir esant prastam matomumui, bombonešiai pasuko link Kallaxön salos į pietus nuo Liuleos, kur numetė apie tuziną bombų. Laimei, aukų nebuvo; apgadinta tik keletas gyvenamųjų pastatų.
Grįžtant iš oro reido, beveik tuščios kuro talpos privertė sovietų bombonešius nusileisti Suomijoje, kur juos sugavo Suomijos kariai.
Į įvykio vietą tuoj pat atvyko Švedijos Vesterboteno kunigaikštis kronprincas Gustafas Adolfas, tuo metu buvęs Šiaurės Švedijoje, lydimas aukšto rango kariškių. Iš karto prasidėjo spekuliacijos dėl galimų sovietų bombardavimo reido priežasčių.
Remiantis visuotinai priimta teorija, sovietiniai lėktuvai skrido link Suomijos miesto Kemi, bet pasimetė. Tačiau buvo ir kita teorija, kad „DB-3“ buvo pavesta bombarduoti Kallaxön karinį aerodromą. Galbūt taip SSRS norėjo priversti švedus atsisakyti paramos Suomijai. Tačiau Maskva nepripažino savo oro pajėgų dalyvavimo šiame incidente.
Pajalos užpuolimas
1940 m. vasario 21 d. vidurdienį virš Švedijos Pajala gyvenvietės, esančios 10 km nuo sienos su Suomija, danguje pasirodė septyni sovietų bombonešiai, kurie ant gyvenvietės numetė bombas.
Pajala nukentėjo nuo daugiau nei 130 bombų, įskaitant padegamąsias, kurios smarkiai apgadino vietos bažnyčią, sudegino lentpjūvę ir dalį gyvenamojo rajono.
Viena bomba pataikė į vietos mokyklos sporto salę, kur tuo metu buvo įsikūrę Norrlando dragūnų pulko padaliniai. Švedijos karių gyvybes išgelbėjo tik tai, kad bomba nesprogo.
Per antskrydį stebuklingai niekas nežuvo, tačiau buvo sužeisti du vietos gyventojai. Nedidelį aukų skaičių lėmė tai, kad dauguma bombų nukrito Pajala pakraštyje.
Be to, daugelį gyventojų perspėjo jų draugai ir giminaičiai iš kaimyninio Kengio kaimo, esančio pačioje sienoje su Suomija, kurie pirmieji pastebėjo sovietinius lėktuvus.
Tęsinys kitame puslapyje: