Fantastinio filmo verti vaizdai – legendinio okeanografo Žako Kusto povandeninis pasaulis: jūros dugne įkurtos mokslinės bazės, turėjusios ir ryklių narvą (Foto, Video)  ()

1962 m. legendinis prancūzų okeanografas Jacques-Yves Cousteau (Žakas Kusto) įgyvendino seną savo svajonę – apsigyventi jūros dugne. Jis įkūrė tris tyrinėjimų stotis – Précontinent I, II ir III.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Précontinent II“ yra paskutinis matomas priminimas apie tris Prancūzijos povandenines buveines, sukurtas 1962–1965 m.

Povandeninis „kaimas“, kurį sukūrė visame pasaulyje žinomas Prancūzijos okeanografijos pradininkas Jacques-Yves Cousteau, turėjo būti įrodymas, kad žmonės gali gyventi be pertraukų ilgą laiką, vis didesniame gylyje.

Projektai buvo pavadinti „Precontinent I“, „Precontinent II“ ir „Precontinent III“. Kiekvieno tolesnio projekto tikslas buvo padidinti gylį, kuriame žmonės nuolat gyveno po vandeniu.

Buveinės taip pat buvo sukurtos tyrinėti povandeninį pasaulį ir atlikti projektą finansuojančios benzino pramonės tyrimus. Projektas buvo pavadintas pagal prancūzišką žodį „précontinent“, reiškiančio kontinentinį šelfą – žemyno kraštus, kuriuos dengia vandenynas.

„Précontinent I“

„Précontinent I“ buvo pirmoji povandeninė buveinė, pastatyta Balearų jūroje prie Marselio krantų, Prancūzijoje. Ji buvo baigta 1962 m. rugsėjo mėn.

 

Du akvanautai, Albertas Falco ir Claude'as Wesly, dvi savaites gyveno buveinėje – penkių metrų plieno cilindre, žinomame kaip „Diogenas“.

Buveinė buvo pritvirtinta 11 metrų po vandens paviršiumi ir maitinama suslėgtu oru. Karštas vanduo buvo tiekiamas iš laivo per plastikinį vamzdį, o maistas – vandeniui atspariuose konteineriuose.

Povandeninėje buveinėje buvo infraraudonųjų spindulių lempos, naudojamos kaip šildytuvai, įrašų grotuvas, radijas, trys telefonai, vaizdo stebėjimo sistema, biblioteka, televizorius ir lova.

Buveinės apačioje buvo oro užraktas, kuris leido dviem vyrams išeiti į vandenyną, kur jie tyrinėjo žuvų elgesį ir atliko topografinių povandeninių žemėlapių matavimus.

Eksperimentas buvo sėkmingas ir žengtas dar vienas žingsnis.

„Précontinent II“

1963 m. buvo paleistas „Précontinent II“ maždaug 35 km į šiaurės rytus, netoli Shaab Rumi (arabiškai „Romos rifas“), netoli Port Sudano miesto krantų Raudonoje jūroje, Sudane.

Rifas buvo puikus pasirinkimas – jo jūrų gyvybė yra viena turtingiausių pasaulyje.

 

„Précontinent II“  dėl savo formos buvo pramintas „Jūros žvaigždės namu“. Jame keturias savaites gyveno grupė okeanografų, ponia Cousteau ir papūga Claude, kuri turėjo įspėti akvanautus apie galimą pavojų.

Antroji „Précontinent II“ buveinė (8 m ilgio) buvo įrengta dar giliau jūroje – 27 metrus po vandens paviršiumi. Buvo pastatytos kitos konstrukcijos, įskaitant įrankių namelį ir oru pripildytą angarą, kuriame buvo nedidelis povandeninis laivas „Hydrojet Saucer DS-2“, skirtas dviem žmonėms, kuriame buvo trys kilnojamos išorinės lempos, dvi kameros, radijas, magnetofonas ir kilnojamasis griebėjas. Dar giliau, maždaug 50 m gylyje, buvo pastatyti ryklių narvai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(11)
(0)
(11)

Komentarai ()