Buvę „SpaceX“ inžinieriai kuria ypatingą branduolinį mikro-reaktorių: skirtas Marsui, bet puikiai veiks ir Žemėje

Na puslapis gražiai padarytas, bet be to neradau jokios info, kiek jis generuos watų, ir koks kuras naudojamas. Helis, kaip ir vandenilis yra ganėtinai takios dujos, todėl gali tekti jį nuolat pildyti. Ir jei norima tokiais pakeisti dyzelinius generatorius, ganėtinai svarbu per kiek laiko jis gali startuoti, ir atiduoti bent 50% galios, nes po elektros nutrūkimo UPS baterijos yra tik tam kad duotų laiko generatoriui pasileisti. Kuro keitimas irgi turėtų būti kaip paslauga iš gamintojų, ar autorizuotų partnerių, nes, priklausomai nuo naudojamo kuro, tai gali tapti pavojinga aplinkiniams, jei elgiamasi netinkamai, ar nenaudojamos pakankamos apsaugos priemonės.

Na, beveik identiški straipsniai buvo rašomi prieš kokia 15 metų, kai buvo kilęs tokių mažų reaktorių kūrimo bumas. Praktiškai visi geriausiu atveju kažką modeliavo kompu,niekas nebuvo net prototipo pagaminęs. Tai ir čia tas pats, sukurs jie mat reaktorių už 1,2 mlj. Tad visi branduolinės energetikos priešai galite miegoti ramiai, nebus dar tų mažų reaktorių (pabrėžiu komercinių) greitai. O saugumas tai atskiras klausimas, atominė elektrinė atsakingas objektas, tekę lankytis Visagino AE, tai buvo vienintelė mano matyta elektrinė kur dispečeriai nesnaudžia prie pulto ir nesidžiaugia atvykusiais lankytojais

Branduolinis reaktorius - ne dyzelis, teoriskai jis galetu net ir nesustoti. Del saugumo, as galvoju, kad toki reaktoriu neturetu buti sudetinga sumontuoti keliasdesimties metru gylyje po zeme, kur, kritiniu atveju, jis bumtels ir pats save pasilaidos. Cia, zinoma, jeigu pats reaktorius imanomas praktiskai...

Tada reiktų šachtos su liftu, per kurią prižiūrintis personalas keistų kuro celes. Vėlgi prastas variantas, jei nori pakeisti dyzelį, kuris jau yra jūrinio konteinerio dydžio, ir sumontuotas ant betoninės aišktelės, virš žemės. Tikrai ne "drop-in replacement".

Atrodo kaip scamas kvadratu. Jei turi atominę elektrinę, tai kam ją naudoti kaip atsarginį generatorių, o ne kaip pirminį energijos šaltinį? Taigi eksploataciniai kaštai palyginus su gamybos/likvidavimo mizeriniai.

Nu pamirškite apie branduolinius reaktorius. Kad už 1,2 milijono eurų reaktorius atsipirktų, turėtų veikti pastoviai bent kažkur 0,5 MW galios. Nes dar ant viršaus eis kiti kaštai. Ir tai tada naudosi ne kaip atsarginį, o pagrindinį energijos šaltinį. Ir tai kas veikia žemėje, ir patrauklu naudoti kokiame Marse ar ašigaliuose, nereiškia, kad patrauklu naudoti civilizacijoje. Tiesiog kokiame Marse saulės elementai gamina gan mažai elektros, o nuo elektros esi priklausomas, nes neturėsi nieko, ne tik šilumos, bet ir deguonies.

Va, dar prisiminiau vieną detalę. O kaip bus su tokio mažo reaktoriaus avarinio aušinimo sistema? Sustabdytame reaktoriuje turi cirkuliuoto aušimo skystis nes reaktorius dėl nevaldomos branduolinės reakcijos kaista ir išjungtas, tai trunka keletą metų. Aušinimo sistemos yra ypač atsakingos ir turi būti patikimos, joms reikalingas gana galingas elektros šaltinis. O tokį daiktą reiktų valdyti personalui ar pilnai automatizuoti? Tad kiek personalo reikia tokiam reaktoriukui prižiūrėti? Vėjo jėgainės pilnai automatizuotos, atominio reaktoriaus dėl pavojingumo nepaliksi valdyti vien automatikai.Maži reaktoriai jau seniai egzistuoja, pvz, atominiuose ledlaužiuose, bet ten jie naudojami ne komercinei elektros gamybai ir jie ne vieni pastatyti kur nors miesto pakraštyje