Pentagonas: Kinijos branduolinių ginklų saugykla iki 2030 m. padidės 5 kartus – JAV branduolinis skėtis gali netekti reikšmės ()
Numatoma, kad Kinijos branduolinių ginklų saugykla iki 2030 m. padidės 5 kartus. Bent į 1000 kovinių galvučių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pentagono teigimu, Kinijos branduolinių ginklų talpykla iki 2030 m. turėtų padidėti penkis kartus. Tai reiškia, kad iki dešimtmečio pabaigos Kinija turės mažiausiai 1000 branduolinių galvučių.
Besiplečiantis Kinijos branduolinis arsenalas
Ataskaitoje „Karinė ir saugumo raida, susijusi su Kinijos Liaudies Respublika“ Pentagonas taip pat pabrėžia spartėjančią Kinijos kosminių technologijų pažangą ir didinamus kibernetinius pajėgumus, siekiant modernizuoti Liaudies išlaisvinimo armiją.
„Liaudies išlaisvinimo armija sukūrė ir toliau plėtoja galimybes, kad Kinijos Liaudies Respublika galėtų atgrasyti arba, jei įsakyta, nugalėti trečiosios šalies pajėgas didelio masto karinėse operacijose, pvz., Taivano nepaprastosios padėties atveju“, – sakoma 2020 m. ataskaitos leidime.
Tačiau praėjusių metų ataskaitoje buvo numatyta, kad Kinija tik padvigubins savo branduolinių ginklų atsargas iki 2030 m., ir tai bus iki 400 kovinių galvučių, palyginti su 200, kurias Kinija turi šiuo metu.
Tačiau praėjusią savaitę vienas aukšto rango gynybos pareigūnas sakė, kad Pekinas spartina savo raketų ir jų gabenimo sistemų kūrimą, todėl buvo raginama patikslinti sąmatą.
JAV Gynybos departamento duomenimis, 2020 m. rugsėjo mėn. JAV turėjo 3750 kovinių galvučių. Tačiau Naujoji strateginių ginklų mažinimo sutartis (New START) su Rusija apribojo Vašingtono galimų dislokuoti branduolinių galvučių skaičių iki 1550.
Kinija šiame susitarime nedalyvavo, tad gali būti, kad ji netrukus pavys JAV kalbant apie kovinių galvučių skaičių.
JAV branduolinis skėtis gali netekti reikšmės
Ši naujausia ataskaita patvirtina Kinijos siekius investuoti, kurti ir išplėsti branduolinių ginklų tiekimo platformas, įskaitant povandeninius laivus ir bombonešius, kurių ji turi daug – daug daugiau nei JAV. Tai reiškia, kad Kinijos ginklai gali išvengti Vakarų priešraketinės gynybos sistemų, o tai gali atgrasyti Vašingtoną nuo įsikišimo, jei konfliktas prasidėtų Taivano sąsiauryje ar Pietų Kinijos jūroje.
Pentagono ataskaitoje taip pat teigiama, kad Kinija galėjo sukurti „branduolinę triadą“, papildydama povandeninių ir iš oro paleidžiamų balistinių raketų jau veikiančią tarpžemyninę balistinių raketų sistemą, todėl ji tampa atsparesnė hipotetinės kitų šalių atakos atveju.
Tai dešimtmečius buvo viena iš Jungtinių Valstijų stiprybių, tačiau išplėstas Kinijos branduolinis arsenalas kartu su neseniai išbandytais hipergarsiniais ginklais pabrėžia šalies siekį sukurti ir išlaikyti gebėjimą užtikrintai smogti JAV taikiniams.
Hipergarsinis ginklas gali skristi penkis kartus didesniu greičiu nei garsas. Negana to, jis skrieja netaisyklinga trajektorija, o tai ženkliai sumažina Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos sistemos galimybes patikimai perimti artėjančias raketas.
Ir dabar, besitęsiant Kinijos branduolinei plėtrai, pasaulis gali susimąstyti, ar JAV branduolinis skėtis*, tarnavęs kaip nematoma atgrasymo priemonė keliems sąjungininkams Europoje, Azijoje ir kitur, gali išlikti veiksmingas. Vašingtonas, norėdamas išvengti Pekino puolimo, gali sudvejoti ginti sąjungininkus.
* Branduolinis skėtis – ginklai gali būti panaudoti JAV sąjungininkų, neturinčių tokios ginkluotės, gynybai.
