Suslėgto oro tinklo „baterija“ keičia žaidimo taisykles: kas tai yra ir kodėl šis energijos kaupimo metodas turi puikią progą? (Video)

pirma tegu irodo praktikoje ir sanaudas. kad konkurencinga. jos kolkas geros nebent ekologiniu aspektu. ir tuo kompaktiskumo - kas mazai aktualu. saugumas abejotinas - suslegtas oras pavojingas. mirt gali akimirksniu. uzliejimas is hidro saugyklos - maziau pavojaus. kaip priimtina alternatyva - cia gerai konkurencijai. 60% - cia privalumas nebent pries kuro deginima. --------- siluma siaip reikalinga procese slegi isleidziant, kad neissikestu kompresoriai nuo terminio pletimosi-susitraukimo cia kazka jau ne i tema parase... nors jei NK tik ~60% - kazkoks jos kiekis aiskiai perteklinis-nuostolinis. greiciausiai imanoma kazka papildomai pasildyt.

n.k. toks, kad progos jie neturi... net įrankius išstumia baterijos.

pniaumatiniai irankiai gana nepatogus. be prailgintuvu turi tampytis dar ir kompresoriu bet tokiai saugyklai sitai neaktualu. o chenines tarsos ji faktiskai neturi. sudrozti agregatai persidirba pilnai. nk irgi nera lemiamas faktorius, kai pirmine energija nemokama. as manau tesvarbu tik pacios investicijos kaina ir tokie klausimai - "kiek kainuoja eksplotacijos palaikymas". kompresoriai kaip irenginys - gana kaprizingi siaip... bet kiek zinau specifikacijas - neslegia kosminius slegius cia.

Gal čia ir protingiau negu plytas kranais kilnoti....

https://www.airbestpractices.com/techno ... iderations čia lygina kažkokių įrankių elektros sąnaudas, elektrinių ir pneumatinių. Elektrinis per metus suvalgo 230khw, pneumatinis (identiškas) 1320khw. Pneumaitniai įrankiai turi nediskutuojamų pliusų, bet suslėgtas oras kaip energijos kaupimo sistema atrodo labai diskutuotina.

Plytos turi privalumą, kad yra sunkios, todėl užima mažiau vietos, nesiplečia, negaruoja, todėl neprarasdamos energijos gali ją saugoti LABAI ilgą laiką. Projektas su kranais, statančiais piramides tikrai atrodo egzotiškai ir turi daug problemų. Bet yra kitokia versija - panaudoti nebenaudojamas kasyklų šachtas. Tokiu atveju išsprendžiama vėjo ir išvaizdos problemos ir juntamai sumažėja pradiniai kaštai. Taip pat gali būti daug didesnis aukštis. Tačiau išlieka lynų dėvėjimosi problema, kurią mėgina spręsti. Be to tai nebus universalus tiražuojamas projektas, kurį pastatytum bet kur kur prireikė. Labiau nišinis projektas su ilgalaike valstybine paskola, atsipirksiantis per 30 metų ir leisiantis nedidelei bendruomenei naudotis nemokama elektra ar prisidurti šiek tiek pajamų.

Suslėgas oras yra pavojingas, brangi įranga, kuri dėvisi, o mažinti kainos nelabai yra kur. Vargu ar naujos medžiagos permuš plieno kainas. Žiemą dar atsiranda problematika dėl įrangos užšalimo, todėl reikalinga daug išorinės šilumos. Šiluma reikalinga šiaip tiek ir vasarą, ir žiemą, tik vasarą iš oro dar gali imti palyginus nebrangiai.

Šitos baterijos veikimo principas lygiai toks pats kaip to krano kuris betono luitus kilnoja. Kranas betono luitus pakelia aukštyn, o juos nuleisdamas generuoja elektrą. Hydrostor pakels vandenį aukštyn iš apatinės talpyklos į viršutinę, o elektrą generuos leisdamas vandeniui tekėti žemyn. Baterijos energija priklausys tik nuo to, kiek vandens yra pakelta. Vanduo, leisdamasis žemyn, spaus orą ir oras suks generatorių. Tačiau viskas per sudėtingai sugalvota. Kodėl naudojamas suspaustas oras? Spaudžiant orą jis šyla, tad gaunasi energijos nuostoliai - užuot kėlęs vandenį aukštyn tu švaistai energiją oro kaitinimui. Paprasčiau būtų naudoti vandens siurblį kuris pumpuotų vandenį aukštyn. Vandens tankis yra nedidelis, tik 1000kg/m, tad reikės labai didelių požeminių rezervuarų. Beje oras labai gerai tirpsta vandenyje, ypač prie didelių slėgių. Įdomu ar į tai atsižvelgė baterijos kūrėjai? Ir apskritai, kam šioje baterijoje naudoti vandenį? Galbūt geriau būtų tiesiog pompuoti orą į požeminius balionus, o vėliau su tuo oru generuoti elektrą?

jeigu jau yra kažkokios talpyklos, kodėl nepastačius HAE, kaip pvz kruonio? Nėra kaip turbinų pastatyti apačioje? Ar vanduo sugriautų tas šachtas, pastoviai ten laistomas?

Tai šacthomis laisvai niekas nepaleistų vandens, o vamzdžiais. Daromi tokie projektai bendruoju atveju. Brangūs baisiai. Kruonis irgi nebuvo pigus, tik statė, kai pinigai buvo kaip ir nemokami, kai vergovė de facto buvo. Lanksčiai gaminančios hidroelektrinės, ar net su pompomis, efektyviau, pigiau, bet iki šiol irgi nebuvo poreikio, dabar modernizuosis esamos hidroelektrinės. Su kranu patraukliau, ypač ten, kur vanduo yra ribotas. Kalifornija, Las vegasas, didelė dalis Afrikos, net Azijoje ar elementariai pietų Europoje, Artimuosiuose rytuose, Australijoje, vandens nėra tiek daug, ir tai brangus resursas. Lietuvoje neapsimoka net lietaus vandens kaupti. Niekada neatsiperka.