Kinijos mokslininkai teigia atradę naują ir pigų branduolių sintezės metodą: tai „pakels žaidimą į visiškai naują lygį“ ()
Kinijos mokslininkai teigia atradę naują ir pigų branduolinės sintezės metodą, kuris galėtų konkuruoti su daug brangesniais variantais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos mokslų akademijos Fizikos instituto mokslininkai savo eksperimentus su branduolių sintezės energija „Shenguang II“ lazeriniame įrenginyje pradėjo praėjusią vasarą, rašo „The South China Morning Post“.
Tačiau vyriausybė per šešerius metus komandai skyrė tik 156 mln. JAV dolerių – tai menka suma, palyginti su tokiais branduolių sintezės reaktoriais kaip ITER Prancūzijoje, kurio biudžetas yra nuo 45 iki 65 mlrd. JAV dolerių.
Tyrėjai norėjo patobulinti vasarą NIF atliktus tyrimus, dėl kurių branduolių sintezės energijos buvo pagaminta daugiau nei bet kada anksčiau. Ekspertai sutelkė savo didžiulį beveik 200 lazerio spindulių masyvą į mažą tašką, kad sukurtų milžinišką energijos kiekį – aštuonis kartus daugiau nei kada nors anksčiau.
Kinijos komandai reikėjo sugalvoti, kaip tai padaryti turint nedidelį biudžetą ir su mažiau galingais lazeriais. Galiausiai jie pradėjo taikyti procesą, kurį 1997 m. sukūrė garsus Kinijos fizikas Zhang Jie.
Šis metodas apėmė silpnesnius lazerio spindulius, nukreiptus į du mažyčius auksinius kūgius, kurie vienas į kitą skleidžia vandenilio plazmą. Kai tai vyksta tiksliais ir tinkamais parametrais, gali įvykti sintezės reakcija.
Nors aukso kūgiai po sintezės išgaruoja, galutinė kaina bus „labai maža, jei ne nereikšminga, ateityje eksploatuojant tokią elektrinę“, sakė eksperimento vadovas Zhang Zhe. „Iš mažo aukso grūdelio gali susidaryti tūkstančiai kūgių.“
Nors eksperimentų metu komanda susidūrė su kai kuriomis problemomis, Zhang teigia, kad jiems pavyko padaryti didelę pažangą. Jis tikisi, kad komanda ateityje galės išplėsti savo tyrimus naudodama sudėtingesnius įrankius ir įrenginius, kurie „pakels žaidimą į visiškai naują lygį“.
Kai taip atsitiks, komanda gali turėti branduolių sintezės reaktorių, kuris konkuruos su ITER pajėgumais ir už labai nedidelę kainą.
Tai dar vienas jaudinantis žingsnis lenktynėse, siekiant branduolių sintezės energijos, kuri galėtų suteikti begalę švarios energijos ir padėti užtikrinti patikimą energijos išgavimo metodą, nenaudojant iškastinio kuro. Tačiau verta paminėti, kad branduolių sintezės energija greičiausiai nebus sukurta kažkurios vienos šalies, o visų bendromis pastangomis.
„Sunku nuspėti, koks požiūris ar kuri šalis laimės lenktynes šiame etape. Yra per daug neaiškumų“, – sakė anonimu norėjęs likti branduolių sintezės mokslininkas. „Tačiau galiausiai skirtingoms technologijoms, skirtingoms tautoms gali tekti susivienyti, kad branduolių sintezė iš svajonės taptų realybe.“
