Kada Adolfas Hitleris lankėsi Sovietų Sąjungoje – fiureriui kompaniją palaikė ir Musolinis, o vieno vizito metu vos nebuvo susprogdintas (Foto, Video) ()
Nors du didžiausi to meto diktatoriai – Stalinas ir Hitleris niekada nesusitiko akis į akį, nacių Vokietijos lyderis lankė okupuotas Sovietų Sąjungos teritorijas ne tik trumpų vizitų metu, bet ir gyveno ten ištisus mėnesius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Malnava, Latvijos SSR, 1941 m. liepos mėn.
Praėjus beveik mėnesiui nuo operacijos „Barbarossa“ pradžios, Adolfas Hitleris išskrido į vokiečių okupuotą Latvijos Sovietų Socialistinę Respubliką (1940 m. Latvijos Respubliką okupavo SSRS).
Čia, rytų Latvijoje, Malnavos kaime, esančioje žemės ūkio mokykloje, buvo Šiaurės armijos grupės vado feldmaršalo Vilhelmo fon Leebo būstinė.
Fiureris Malnavoje praleido apie penkias valandas, aptardamas su von Leebu karo situaciją ir tolesnį puolimą prieš Leningradą.
„Ryte už savo lango pastebėjau didžiulę apsaugą. Karių buvo kas dešimt žingsnių. Kažkas juokavo, kad Hitleris pasirodys. Ir jis pasirodė!", – prisiminė vietos gyventojas Viesturs Skidra.
Bresto tvirtovė, Baltarusijos SSR, 1941 m. rugpjūčio mėn.
1941 metų rugpjūčio 26 dieną Adolfas Hitleris, lydimas Italijos lyderio Benito Mussolini, apsilankė Bresto tvirtovėje, besiribojančioje su Vokietijos Reichu Vakarų Baltarusijoje. Čia Vermachtas patyrė pirmuosius apčiuopiamus nuostolius, susidūręs su netikėtai nuožmiu Raudonosios armijos pasipriešinimu.
Fiureris nusprendė asmeniškai ištirti, kas atsitiko, ir tuo pačiu parodyti Dučei, kad vokiečių armijų galia gali sutriuškinti beviltišką rusų pasipriešinimą. Abu diktatorius lydėjo liuftvafės vadas Hermannas Goeringas, užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir Italijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Ugo Cavallero.
Nors vokiečiai tvirtovę užgrobė pirmosiomis karo dienomis, išsibarsčiusių sovietų dalinių pasipriešinimas tęsėsi ir liepos mėnesį. Hitlerio vizitui visa teritorija buvo kruopščiai patikrinta, kad būtų išvengta nemalonių staigmenų. Be to, tvirtovę atitvėrė asmeninės Hitlerio gvardijos SS batalionas, kuris net neįleisdavo vokiečių kariškių ir civilių.
„Werwolf“ būstinė, Ukrainos SSR, 1942–1943 m.
Ne visi Hitlerio vizitai į okupuotas sovietų teritorijas buvo trumpi. Ilgesniam laikui buvo specialiai pastatyti keli vadovavimo postai. Bendrai jie buvo žinomi kaip „Fiurerhauptquartier“ (fiurerio būstinė).
„Werwolf“ (Vilkolakio) bunkeris buvo pastatytas miške netoli Vinicos miesto centrinėje Ukrainoje, jį sudarė trys gelžbetoniniai bunkeriai ir 81 antžeminė konstrukcija. Be elektrinės, čia buvo dvi radiotelegrafo stotys, vyriausiosios vadovybės valgykla, karinės kareivinės ir net kino teatras, baseinas ir kazino.
Kaip ir visi Hitlerio bunkeriai, „Werwolf“ buvo gerai apsaugotas spygliuotos vielos eilėmis, betoninėmis ugniavietėmis, minų laukais, artilerija, priešlėktuviniais pabūklais ir gretimame aerodrome dislokuotais naikintuvais.
Tęsinys kitame puslapyje:
Iš viso savo būstinėje Ukrainoje Hitleris praleido 138 dienas: nuo 1942 metų liepos iki spalio, ir 1943 metų vasario-kovo ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Būtent čia buvo priimti lemtingi sprendimai pulti Stalingradą, Kaukazą ir Kurską, kurie galiausiai nulėmė Antrojo pasaulinio karo baigtį.
Kai 1943 m. rugsėjį Raudonoji armija pradėjo kirsti Dniepro upę, Hitleris paliko „Werwolf“. Bunkeris buvo perduotas Vokietijos Pietų armijos grupės vadui feldmaršalui Erichui fon Manšteinui, kuris jame išbuvo iki metų pabaigos. 1944 m. kovą kompleksas buvo susprogdintas.
„Bärenhöhle“ būstinė, Rusijos SFSR, 1941 m. lapkričio mėn. ir 1943 m. kovo mėn.
Kuklesnio dydžio „Bärenhöhle“ (Meškos guolis) vadavietėje, Smolenske, Hitleris lankėsi tik du kartus: 1941 m. lapkritį ir 1943 m. kovo 13 d. Mažai žinomas faktas, kad to kovo mėnesio vizito metu vienas iš sąmokslo prieš fiurerį dalyvių, majoras generolas Henningas von Treskowas į fiurerio lėktuvą įdėjo bombą, tačiau sprogstamasis įtaisas sugedo.
Didžiąją laiko dalį „Bärenhöhle“ naudojo armijos grupės centro vadovybė. 1943 metų rudenį, likus mėnesiui iki sovietų kariuomenės atvykimo, jis buvo apleistas, bet kažkodėl nesusprogdintas. Iškart po Smolensko išvadavimo ten atvykę NKVD specialieji daliniai užėmė bunkerį ir užbetonavo įėjimus.
Okupuotose sovietinėse teritorijose, be „Werwolf“ ir „Bärenhöhle“, prie Pskovo buvo ir „Wasserburgo“ (Vandens pilies) bunkeris. Hitleris niekada jame nesilankė ir juo naudojosi tik vokiečių karinė vadovybė.
