Įsivaizduokite, kad esate keleivių salono įgulos narys ir tuo metu, kada lėktuvas yra pakilęs į daugiau nei dešimties kilometrų aukštį, o iki kelionės tikslo dar likusios kelios valandos, numiršta vienas iš keleivių.

Aišku, mirčių atvejai lėktuvuose – ganėtinai reti: ne veltui rimtomis ligomis sergantiems asmenims paprastai draudžiama skraidyti. Vis dėlto tikimybė, kad kas nors gali mirti skrydžio metu, egzistuoja.

Deja, kaip teigia Jungtinės Karalystės aviakompanijos „British Airways“ vyriausioji instruktorė, nepaisant puikaus išmanymo, kaip elgtis su girtais keleiviais ir klykiančiais kūdikiais, salonų įgulų nariai ne tuojau pat suvokia, ką daryti, kai kuris nors keleivis miršta. Norėdama bent kiek užtaisyti šią spragą, instruktorė per organizuojamus mokymus pasistengia duoti vieną kitą patarimą.

„Mirusio asmens negalima gabenti į tualetą, – sako ji naujokams viename iš BBC dokumentinio filmo apie „British Airways“ epizodų. – Pirmiausia, tai nepagarbu, be to, lavono nepavyks prisegti kokiais nors diržais lėktuvui leidžiantis. Jei jis nuslys nuo unitazo ir atsidurs ant grindų, teks išardyti orlaivį, kad išvilktumėte kūną.“

Ši ganėtinai makabriška iliustracija – užuomina apie tai, kad kūnas gali sustingti, o jeigu taip nutiks, jos bus neįmanoma laisvai išnešti iš nedidelės patalpos.

„Idealiu atveju turėtumėte įtaisyti mirusį asmenį į sėdynę. Pažįstu vieną keleivių salono įgulos darbuotoją, kuri visą likusią skrydžio atkarpą prasėdėjo prie lėktuve mirusio asmens. Tai iš tiesų kraupi tema“, – pripažino instruktorė.

Pasodintą mirusįjį reikia apkloti iki pat kaklo, pridūrė instruktorė. Jei yra vietos pirmos klasės salone, į jį ir reikia nugabenti mirusį žmogų ir apie tai informuoti greta sėdinčius keleivius (gal net pasiūti jiems nemokomai pasivaišinti džinu su toniku).

Štai kaip vienas pilietis prisimena 2006-aisiais skrendant į Bostoną nutikusį atvejį, kai skrydžio metu miręs vyras ir iš tiesų trims valandoms buvo įtaisytas pirmos klasės salone:

„Kūną nešė ketvertas įgulos darbuotojų, tačiau žmogus buvo toks didelis, kad vienas iš keleivių turėjo padėti jį įtaisyti kėdėje. Tada lavonas buvo apkamšytas apklotu ir prisegtas pusiau atloštoje sėdynėje. Tiktai galva liko neužklota – gulėjo nusvirusi į šoną, tarytum miegant. Visą likusį laiką mačiau jo pakaušį. Jaučiausi gana nejaukiai, bet dauguma keleivių elgėsi kaip tikri britai, t. y. taip, tarsi nebūtų atsitikę nieko trikdančio.“

Jei lėktuve nėra nė vienos laisvos vietos, mirusysis, nors šitai ir nepagarbu, gali būti paguldomas tarpe tarp kėdžių. Būtent taip 2016-aisiais nutiko viename iš Brazilijos oro vežėjo „Azul“ lėktuvų, kai staiga mirė diabetu sirgusi moteris. Keleivių salono įgulai neliko nieko kito, kaip, atsiprašius keleivių, paguldyti velionę perėjime ir apkloti.

Komentarai ()