Legendiniame filme „Matrica“ pasakojama, kad robotų revoliucija kilo 2090 metais, kai pirmasis robotas sukilo prieš žmogų. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) procesų automatizavimo skyriaus vadovė Justina Kasiulevičiūtė šypsosi: jos vadovaujamai komandai tai negresia. ESO kuriami robotai – ne savaeigiai mechanizmai, o programiniai algoritmai, kurie padeda automatizuoti sudėtingus energetikos bendrovės procesus.

„Mūsų bendrovėje robotų revoliucija prasidėjo maždaug prieš dvejus metus. Komanda, kurią sudaro keturi robotizavimo sprendimų programuotojai, savo veiklą pradėjo 2019 m. gegužę, o jau metams baigiantis galėjome matyti pirmuosius darbo rezultatus. Šiandieną pagal robotizuotų procesų apimtis esame Lietuvos įmonių penketuke“, – pasakoja J. Kasiulevičiūtė.

Anot jos, pagrindinė ESO procesų automatizavimo skyriaus užduotis buvo rasti programinius sprendimus, kurie padėtų techniškai sumažinti rutininių darbų apimtis. „Paprastai kalbant, mūsų iššūkis buvo aptikti dažniausiai pasikartojančias kolegų užduotis ir sukurti naują programinį algoritmą, kuris padėtų jas atlikti greičiau, profesionaliau ir naudojant mažiau laiko resursų“, – sako J. Kasiulevičiūtė.

Automatizuoti robotai veikia imitavimo principu – darbuotojai suprogramuoja veiksmus, kuriuos paprastai tenka atlikti žmogui. Pavyzdžiui, robotas gali tikrinti el. pašto laiškus, atpažinti užsakymus, skundus ar probleminius klausimus, atidaryti ir tikrinti duomenų bazes, jose rasti užsakymų informaciją, perkelti ją į apskaitos sistemą ir t.t.

Pasak J. Kasiulevičiūtės, iš viso ESO dirba apie 2,5 tūkst. darbuotojų, todėl iš pradžių teko atlikti milžinišką analitinį ir kūrybinį darbą, kol buvo identifikuotos daugiausiai laiko suryjančios užduotys. Skaičiuojama, kad šiandien ESO jau yra įdiegta 126 automatizuotų procesų, o robotai padeda sutaupyti net apie pusę šimto pilną dieną dirbančių žmonių darbo laiką. J. Kasiulevičiūtės teigimu, šį laiką ESO kolegos gali skirti labiau kūrybiškoms ir žmogiškojo dėmesio reikalaujančioms užduotims.

Inovacijos darbuotojui ir klientui

Tyrimų ir strateginių konsultacijų bendrovė „MarketsAndMarkets“ 2021 metų kovą paskelbė pasaulinę verslo procesų automatizavimo rinkos apžvalgą. Joje teigiama, kad 2020 metais verslo procesų automatizavimo rinkos vertė buvo apie 9,8 mlrd. JAV dolerių. Numatoma, kad iki 2026 metų ši rinka augs dvigubai – iki 19,8 mlrd. dolerių.

„Verslo automatizavimo sprendimų ir robotų poreikis auga visame pasaulyje. Mums tai svarbu, nes, visų pirma, robotizacija yra didelis organizacinis laimėjimas, kuris supaprastina sudėtingus verslo procesus. Antra, Lietuva įgyja galimybę stiprėti ir didinti kompetenciją robotizacijos srityje. Trečia, įdiegtos inovacijos pagerina klientų patirtį ir padeda pozicionuoti bendrovę kaip patrauklų ir novatorišką darbdavį“, – pasakoja J. Kasiulevičiūtė.

Gal tikrai ateityje įmonės savo darbo skelbimuose rašys, kad kviečia dirbti į darnią ir tvarią komandą, kurią sudaro, pavyzdžiui, 500 žmonių ir 200 robotų? O ką darysime tuomet, kai robotų skaičius įmonėse viršys gyvų žmonių skaičių?

„Skaitmeninės revoliucijos tikrai nereikia bijoti“, – šypsosi automatizavimo ekspertė. Pasak jos, kuo daugiau procesų įmonės standartizuos ir automatizuos, tuo lengviau tampa įgyvendinti tolesnes technologines inovacijas. „Verslo procesų efektyvumo didinimas atveria kelią įmonėms diegti dar išmanesnius ir energiją taupančius sprendimus – galime taupyti ne tik žmogiškuosius resursus, bet ir sąnaudas, kurias skiriame administravimui, energijai ir kasdienei rutinai“, – teigia J. Kasiulevičiūtė.

Pagreitėję vidiniai procesai ir savalaikė duomenų atranka darbuotojui leidžia sparčiau priimti sprendimą, atsakyti klientui, tuo pačiu turint daugiau laiko bendravimui. Galutinis rezultatas – daugiau dėmesio kiekvienam vartotojui ir geresnė klientų patirtis.

Pats naujausias ESO robotizavimo pavyzdys – naujas įstatymo pokytis dėl apsaugos zonų registravimo. Programuotojai sukūrė robotą, kuris suveda elektros ir dujų tinklo žymų registravimo pranešimus į vidinę ESO dokumentų tvarkymo sistemą ir sukelia iš Nacionalinės Žemės tarnybos gautų laiškų priedus. Toks robotas leido išvengti monotoniško darbo, kuriam, įvertinant ESO tinklo apimtis, atlikti būtų reikėję pasitelkti 19 darbuotojų pajėgas. J. Kasiulevičiūtės nuomone, taip sutaupyta kaštų naujų žmonių samdai, mokymams ir adaptacijai.

Sėkmė tarptautiniu mastu

Pasaulinės tendencijos rodo, kad verslo procesų automatizavimą lemia ne tik technologijų pažangą, bet ir mažėjanti darbo jėgos pasiūla, augantis darbo užmokestis, kuris kartu didina ir produkcijos kaštus.

„Visi šie veiksniai lemia, kad silpnėja įmonių konkurencingumas, todėl automatizacija yra viena iš pagrindinių kovos dėl rinkos priemonių“, – teigia ESO ekspertė. Savo bendrovės, o kartu ir Lietuvos patirtį automatizavimo srityje ekspertė jau ne kartą sėkmingai pristatė tarptautinėse dirbtinio intelekto, robotizavimo ir automatizavimo konferencijose Europoje ir JAV.

„Energetikos sektorius reikalauja specifinių žinių – teisinės bazės išmanymo ir pastovaus pokyčių sekimo, todėl mūsų automatizavimo patirtis labai vertinga ir tarptautiniu mastu. Asmeniškai teko konsultuoti ne vieną Lietuvos įmonę, todėl drąsiai galiu teigti, kad valstybės valdomų įmonių kontekste esame didžiausi ir labiausiai į priekį pažengę automatizavimo sprendimų kūrėjai“, – sako J. Kasiulevičiūtė.

Be motyvacinės naudos ir darbuotojų įgalinimo, automatizavimo sprendimai lemia ir įmonės lankstumą, padeda dirbti greičiau, efektyviau ir lengviau prisitaikyti prie pokyčių sektoriuje. Pašnekovės teigimu, platus ir visaapimantis požiūris padėjo ESO darbuotojams automatizuoti įvairaus sudėtingumo procesus, projekto metu buvo pritaikytos pačios inovatyviausios technologijos, tokios kaip kompiuterinis matymas (angl. Computer Vision), mašininis mokymasis (angl. Machine Learning) ir daugiau.

„Labai dažnai tokio masto technologijų diegimas išbrangsta dėl išorinių konsultantų samdymo. Didžiuojamės tuo, kad sugebėjome išsiversti be papildomų investicijų ir sprendimus įgyvendiname patys, veikdami kaip nedidelė tyrimų ir vystymo laboratorija“, – teigia J. Kasiulevičiūtė.

Komentarai ()