Povandeninis šviesolaidinis kabelis, jungiantis Tongą su likusiu pasauliu, buvo nutrauktas išsiveržus ugnikalniui sausio 15 dieną.

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad 49 889 km ilgio kabelio pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje remontas gali užtrukti daugiau nei mėnesį.

Povandeninis išsiveržimas, po kurio kilo cunamis, lėmė, kad 110 000 Tongos gyventojų buvo atkirsti nuo išorinio pasaulio.

Pagrindinėje saloje, naudojant Pietų Ramiojo vandenyno universiteto palydovinę lėkštę, užmegztas 2G belaidis ryšys. Tačiau paslauga yra su pertrūkiais, o interneto paslaugos veikia lėtai.

Kaip bus taisomas kabelis?

Manoma, kad kabelis, kurį eksploatuoja „Tonga Cable“, nutrūko maždaug 37 km atstumu nuo kranto. Anot „Reuters“, bendrovės atliktas gedimų nustatymas po ugnikalnio sprogimo, panašu, patvirtino kabelio trūkimą.

Pasak „Virgin Media“ vyriausiojo inžinieriaus Peterio Jamiesono, kuris taip pat yra Europos povandeninių kabelių asociacijos vicepirmininkas, jo taisymo procesas iš tikrųjų yra gana paprastas.

„Inžinieriai pasiųs šviesos impulsą iš salos, o mašina pamatuos, kiek laiko užtrunka kelionė, ir tai nustatys, kur yra trūkis“, – aiškino jis. Tada į trūkio vietą bus išsiųstas laivas kabelių remontui.

Nutrūkusiam galui sugriebti bus naudojamas ROV (nuotoliniu būdu valdoma povandeninė transporto priemonė) arba įrankis, vadinamas grapneliu (iš esmės kablys ant grandinės).

Kabelis bus vėl prijungtas prie naujo laido laive, o tada tas pats procesas vyks kitame trūkio gale. Jei viskas klostysis gerai, visas procesas užtruks nuo penkių iki septynių dienų.

Kodėl remontas gali užtrukti ilgiau?

Prireiks laiko, kol inžinieriai nugabens kabelių taisymo katerį į salyną, o artimiausias šiuo metu stovi Port Morsbyje, Papua Naujojoje Gvinėjoje – už maždaug 4 700 km.

Specializuotas kateris „The Reliance“ aptarnauja daugiau nei 50 000 km kabelių pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Ekspertai turės nustatyti, ar vietovė yra saugi laivui ir įgulai, ir kad neišsiveržs daugiau ugnikalnių.

Ar šie kabeliai dažnai nutrūksta?

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kasmet atliekama iki 200 remonto darbų, tačiau juos sukeliančios stichinės nelaimės pasitaiko retai. 90% kabelių trūkių atvejų atsiranda dėl žvejybos laivų tinklų ar inkarų.

Tęsinys kitame puslapyje:

Vis dažniau naudojama sekimo technologija, siekiant informuoti operatorius apie laivus, esančius vietose, kurie gali kelti pavojų kabeliams, kad būtų galima tiesiogiai susisiekti su jais ir įspėti.

Duomenų kabeliai yra sudaryti iš optinio pluošto, tačiau didžioji kabelio storio dalis yra tik apsauginis stiklo pluoštų apvalkalas.

Kabeliai, einantys per kontinentinį šelfą, turi būti įkasti nuo vieno iki dviejų metrų gylio. Tačiau daugelis tiesiog guli ant vandenyno dugno, nes yra per giliai po jūra, kad jiems kas nors pakenktų.

Išimtis yra stichinės nelaimės, tokios kaip nutiko Tongoje. 2006 m. įvykus žemės drebėjimui prie Taivano krantų nutrūko kabelis, todėl regione nutrūko internetas ir tarptautinės telefono paslaugos.

Vakarų šalyse nutrūkus vienam kabeliui tai nėra problema, nes yra daug kitų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė turi apie 50 kabelių, tiekiančių duomenis į šalį.

Tongoje buvo tik vienas. „Idealiu atveju turėtumėte bent du kabelius“, – sakė J. Jamiesonas. „Tačiau kabeliai yra brangūs ir „Facebook“, „Google“ ar kam nors kitam nėra paskatos jų tiesti tokiose atokiose vietose.“

Apskaičiuota, kad visame pasaulyje yra daugiau nei 430 kabelių, besitęsiančių 1,3 milijono km.

Po ankstesnio kabelio nutraukimo 2019 m., kurį lėmė laivo inkaras, Tonga pasirašė 15 metų sutartį dėl palydovinio ryšio. Tačiau palydovinių telefonų naudojimui įtakos turėjo šalį užkloję vulkaniniai pelenai. Kai kurie žmonės pranešė, kad gali tik skambinti, o ne priimti skambučius.

Dėl didelių kainų ir išlaikymo kaštų palydovinius telefonus gali naudoti tik vyriausybės pareigūnai ir kai kurios įmonės.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

BBC News

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()