Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Rusijos kaltinimus neva Ukraina rengia ataką, per kurią bus panaudota cheminių ar biologinių ginklų, ir pažymėjo, kad tokie kaltinimai yra blogas ženklas. Ko tuo siekia Rusija? Kaip sekasi Ukrainai gintis? Kokio karo trofėjaus šiandien reikia V. Putinui? Karybos apžvalgininkas dr. Egidijus Papečkys „Žinių radijui“ teigė, kad, visų pirma, Rusija niekaip neargumentavo, kodėl ji įvykdė agresiją prieš Ukrainą.

„Mes taip ir neišgirdome jokios normalios, logiškos argumentacijos. Tiesiog užpuolė ir to nemėgino pridengti netgi figos lapeliu“, – kalbėjo jis.

Jis sako neatsimenantis, kad anksčiau būtų karui naudotas pretekstas „demilitarizacija“, ypač ginklu užpuolus suverenią valstybę, kuri dėl to yra priversta gintis.

„Denacifikacija“, tai ką gali kalbėti valstybė, kurioje nėra demokratinių rinkimų ir kurioje prezidentas nesikeičia daugiau nei dvidešimt metų? Ukrainoje prezidentai ir valdžia keičiasi demokratiniu būdu, veikia demokratiniai įstatymai, veikia tarptautinės organizacijos ir žmogaus teisių institutai, tai kalbėti apie „denacifikaciją“ šios valstybės atžvilgiu nėra jokio pagrindo“, – tikino E. Papečkys.

Paklaustas, kodėl Rusija dabar ištraukė biologinio ginklo kortą, karybos apžvalgininkas svarstė, jog nesėkmingai vykstant karui bandoma pateisinti savo veiksmus bet kokiomis priemonėmis.

„Tiesiog atsirado labai tokia tinkama proga, nes pavyko Rusijos pajėgoms judant gilyn į Ukrainos gilumą vis dėlto paimti keletą dokumentų. Prieš tai buvo vienas dokumentas <...>, kuriame kalbama apie vieno bataliono prijungimą prie kitos brigados. Tai nuolat vyksta įvairioms užduotims, pratyboms ir visa tai pavadino kaip pasiruošimą agresijai. Aišku, tai absurdiškai skamba ir parodytame dokumente nėra nė žodžio apie puolimą prieš Donbasą, Luganską arba prieš pačią Rusiją.

Kalbant apie biologinį ginklą, daryčiau išvadą, kad Rusijai tiesiog pateko į rankas moksliniai dokumentai, kuriuose kalbama ne apie biologinio ginklo kūrimą, <...>, bet apie gyvūnų stebėjimą bei apie biologinius tyrimus, kaip gyvūnai gali perduoti žmogui virusą. Mums dabar tai yra svarbu, pasaulyje siaučia pandemija. Natūralu, kad visame pasaulyje mokslininkai tiria ir šikšnosparnius, ir kitus gyvūnus, kad perprastų pandemijos kilmę ir išmokti nuo jos apsiginti yra labai svarbu“, – paaiškino karybos apžvalgininkas.

Jo teigimu, parodytuose dokumentuose viskas yra normalu ir netgi juos galima būtų pavadinti moksline sklaida.

„Bet ką galima tuoj atskleisti visuomenei kalbant apie tyrimus kovos su virusu srityje. Tačiau nėra nei vieno žodelio, kad tai būtų galima pavadinti biologinio ginklo kūrimu.“

Savo ruožtu, Pentagonas laikosi nuomonės, kad netikėtas biologinio arba cheminio ginklo kūrimo kortos ištraukimas galėtų būti Rusijos visuomenės rengimas dar agresyvesnei atakai prieš Ukrainą.

„Aš manau, kad tai tiesiog pačios agresijos pateisinimui. Kaip ir sakiau iš pradžių, agresija nėra pateisinta, nėra argumentuota, todėl normalu, kad vykstant karui ir jam patiriant nesėkmę, reikia kažkaip pasiteisinti tarptautinei visuomenei, sutelkti savo visuomenę ir, be to, artėjant deryboms, galvoti ir apie ateitį. Kitaip sakant, kaip apsiginti nuo galimų Ukrainos ieškinių, kurie jau yra pateikiami tarptautinėms organizacijoms ir teismams.“

Pasak E. Papečkio, tai yra teisinės iliuzijos, kurias galima skleisti savo kanalais, kitaip sakant, tai yra imitacija teisinių veiksmų.

Derybos buvo priedanga

Paprašytas įvertinti bandymus vykdyti derybas su Rusija, karybos apžvalgininkas sakė, kad visi humanitariniai koridoriai, kurie pavyko ar nepavyko, buvo naudojami pridengti Rusijos persigrupavimui.

„Rusai traukia ir traukia tuos pastiprinimus, pergrupuoja jėgas, bet ukrainiečiai, kaip neduoda jiems to padaryti, taip neduoda. Taip pat rusai niekaip nesukaupia pajėgų kažkokiam lemiamam puolimui, kuris galėtų pasiekti kokį nors persilaužimą.

Rusijai reikia laiko, o ukrainiečiams reikėjo išvesti žmones. Dabar Rusijai vėl reikia laiko, o ukrainiečiams reikia susėsti prie paliaubų stalo ne todėl, kad jie nori pasiduoti, o todėl, kad dabar žūsta Ukrainos piliečiai, žūsta moterys ir vaikai. Todėl ukrainiečiai nori nutraukti šitą absurdišką, beprotišką karą ir mėginti išspręsti derybų būdu, padedant Vakarų visuomenei“, – teigė jis.

E. Papečkys priminė, kad visi karai baigiasi arba paliaubomis, arba derybomis.

„Tai, kad visa Ukraina galėtų būti nugalėta ir okupuota, tokios galimybės dabar net nesvarstome. Kare visko nutinka, tačiau tikrai to nesvarstome, nes yra ukrainiečių pasiryžimas kautis iki galo, taip pat Ukrainos teritorinis gylis, Vakarų karinė parama, ekonominės ir politinės sankcijos leidžia manyti, kad karas bus užbaigtas paliaubomis arba derybomis.

Rusija kol kas nepasiruošusi sėsti prie derybų ar paliaubų stalo, nes visuomenė dar pakelia patiriamus nuostolius, dar nemato masinių protestų. Antra, jie dar neturi pakankamai užėmę teritorijos, kurios nori ir neturi rankose svarių teritorijų, dėl kurių būtų galima derėtis su Ukraina“, – paaiškino ekspertas.

Jis sako, kad šiuo metu karo pabaiga netenkintų Putino, Kremliaus ir Rusijos visuomenės, kuri palaiko šį karą.

„Mano supratimu, pirmiausia turi įsitvirtinti pilnai separatistinių darinių tos teritorijos, kurias jie yra nustatę. Norėtų užsitikrinti tvirtą tiltą į Krymą. Norėtų užimti visą Dniprą. Pasiekus Dniprą, išeitų savaime Ukrainos padalinimas į dvi dalis ir Rusija galėtų kalbėti apie tai, kad arba sukuria „tikrąją“ Ukrainą, arba tiesiog sėdime ir deramės dėl pripažinimo to, ko mes norime.“

Taip pat E. Papečkys aiškino, kad Kijevas yra labai svarbus miestas.

„Visiškai neabejoju, kad jeigu būtų pavykę paimti Kijevą pirmomis dienomis, <...>, tai tokiu atveju ten būtų mėginta pasodinti kažkokią marionetinę Vyriausybę. Net neabejoju, jeigu karas būtų sekęsis geriau, būtų mėginama visuomenę nuteikti prieš dabartinę Vyriausybę, ištraukti iš kepurės kaip kiškį už ausų Janukovyčių arba kitą marionetinį Rusijos atstovą.

To [padaryti] nepavyko ir dabar paimti Kijevą, be abejo, Rusija labai nori, tačiau supranta, kad ten sutelktos stiprios ukrainiečių pajėgos, tad ir ryžtas gintis yra didelis. Be abejo, paimtas Kijevas derybose būtų irgi labai svarbus argumentas. <...>. Jeigu kuriant atskirą marionetinę valstybę nuo Vakarų Ukrainos, Kijevas būtų svarbus.“

Karybos apžvalgininkas paaiškino, kad Rusijos autoritarinis režimas, kuris jau linksta ir totalitarinio režimo link, yra labai lankstus.

„Jis savo užduotis ir tikslus gali keisti priklausomai nuo to, kaip sekasi mūšio lauke ir kaip nesiseka. Taip pat priklausomai nuo Vakarų spaudimo ir ekonominių sankcijų. Tiesiog Putinas nebegali pasitraukti ir jo veiksmų dėka atsitiko taip, kad šiandien Rusijos kariuomenė grįžtų į visiškai ekonomiškai sužlugdytus namus.

Tiesiog turi kažką daryti, nes jeigu ir grįžtų, Vakarai tą pačią minutę sankcijų nenuimtų, jų poveikis jau yra padarytas ir jis jausis ilgesnėje perspektyvoje, todėl Rusija iš šio karo turi grįžti laimėtoja ir kad režimas galėtų parodyti visuomenei, kad mes laimėjome. Kitaip nepateisins to, kad nėra duonos parduotuvėse.“

Ukrainiečiai puikiai kovoja, bet senka svarbios priemonės

Kalbėdamas apie ukrainiečius, E. Papečkys sakė, kad jiems puikiai sekasi kovoti, tačiau tos priemonės senka.

„Artimo nuotolio [ginklų] yra, tačiau turime suprasti, kad vis dėlto senka tiek raketų ir ypač tų sistemų atsargos, kurios yra tolimesnio nuotolio. Be abejo, yra ir Ukrainos paveldėtos iš sužlugusios Sovietų Sąjungos S-300. Jie paveldėjo gana stiprią oro gynybos sistemą.

Tačiau reikia tiesiog nusiimti kepurę, nes ukrainiečiai, jeigu kažkur rusų nuostolius ir padidina, vis dėlto matome ir daug nepaneigiamų vaizdo įrašų su numuštais lėktuvais, sraigtasparniais ir paimtais į nelaisvę Rusijos lakūnais. Negalime nepripažinti ukrainiečių karinio pasirengimo visos jų kariuomenės, ne tik oro gynybos. Jie taip pat kariauja modernų karą.“

Vis dėlto jis apibendrino, kad Lietuva šiuo metu yra saugi, mat NATO jau sureagavo į neadekvačius ir nepateisinamus Rusijos veiksmus.

„Jau šiuo metu yra sustiprintos mūsų sąjungininkų pajėgos Lietuvoje – tiek aviacija, tiek sausumos pajėgos. Tai nėra tiesiog kariuomenės gabenimas, kaip daro Rusija, tai yra greičiau labai racionalus, labai tikslingas pastiprinimas tų pajėgų, kurių reikia. Taip pat atsižvelgiant į tą grėsmę, kuri kyla ir šiuo metu yra stebima situacija prie visų NATO valstybių sienų“, – tikino karybos apžvalgininkas.

Komentarai ()