Mes vis dar esame toli nuo mokslinės fantastikos svajonių turėti robotus, kurie suktųsi aplinkui ir padėtų mums. Tačiau pamažu mes vis daugiau erdvės dalinsimės su robotais, kadangi jų kainos krenta, o naujosios technologijos sukuria specializuotas mašinas, kurios valo išlietą pieną arba teikia komfortą pagyvenusiems tėvams.

Dabar mokslininkai tiria galimą robotų poveikį. Kas nutiktų, jei robotas sutraiškytų jūsų pėdą ar suduotų jūsų vaikui? Nors ekspertai nesitiki tokių atakų, kokios vaizduojamos filme „Terminatorius“ arba „2001: kosmoso odisėja“, tačiau net ir paprasti kompiuteriai gali turėti teisines, socialines ir etnines pasekmes. „Kadangi mes vis labiau remiamės automatinėmis sistemomis, mes turime apgalvoti jų pasekmes. Tai reiškia, kad mes privalome būti atsakingi mokslininkai“, - sakė Eric Horvitz. Šiais metais būdamas Dirbtinio intelekto asociacijos prezidentu jis surinko mokslininkų komandą ir paprašė jų ištirti ateities žmogaus ir roboto tarpusavio sąveiką. Ataskaita bus paskelbta jau kitąmet.

Eric Horvitz pasakoja apie dilemas, galinčias iškilti gyvenant su robotais. Jis pasakoja istoriją apie tai, kaip vieną kartą įstrigo Stanford ligoninės lifte kartu su skalbimo mašinos dydžio robotu. „Aš galvojau, kad tai labai baisu, nes robotas sukinėjosi aplinkui, vos nenuversdamas manęs, - prisimena kompanijos „Microsoft“ tyrėjas. – Tada aš pagalvojau „o jei aš būčiau pacientas"? Čia galėtų kilti didelių problemų“.

Robotai naudojami jau daugelį metų. Jie aptinka bombas, gamina mašinas, tiekia prekes ir ligoninėse lanko pacientus. Tačiau per keletą pastarųjų metų padaugėjo namų robotų. Dauguma jų naudojami tokioms užduotims kaip siurbimas, pavyzdžiui, robotas „Roomba“. Yra ir robotai-vejapjovės, latako valytojai, priežiūros sistemos bei žadintuvai. Robotai kuriami ir pramogoms, pavyzdžiui, robotai - žaislai „Furby“. Remiantis kompanijos „ABI Research“ duomenimis, iki 2015 metų asmeninių robotų pardavimai išaugs iki 5 milijardų dolerių. „Žmonės pamatys vis daugiau robotų, galinčių padėti jiems namuose. Jie nuo grindų rinks daiktus, dės produktus į šaldytuvą, neš daiktus iš mašinos ir atliks kitus darbus“, - tvirtino kompanijos „iRobot Corp“, gaminančios robotą „Roomba“, vadovas Colin Angle.

Robotai taps vis sudėtingesni, todėl didės ir atsakomybė už šiuos produktus. Stanfordo Interneto ir visuomenės centro atstovas Ryan Calo nurodė neseniai vykusią Stanfordo teisės mokyklos diskusiją, kurios metu buvo teigiama, jog gamintojai ne visada atsakingi už savo robotus. „Robotai nėra tik daiktai, kuriuos gamintojai sukuria, o vartotojai naudoja juos tam tikru būdu. Robotams dažnai galima duoti instrukcijas, juos galima užprogramuoti, juose galima įdiegti kitų sukurtą programinę įrangą“, - sakė jis.

JAV nėra įstatymų, kurie konkrečiai reglamentuotų robotus, todėl diskusijos dažnai veda prie mokslinės fantastikos rašytojo Isaac Asimov trijų robotų įstatymų, kurie 1942 metais buvo pateikti apsakyme „Runaround“. Pirmasis įstatymas reikalauja, kad robotai nedarytų jokios žalos. Tai vienas iš didžiausių susirūpinimų, kuriuos kelia naujos kartos asmeninių robotų gamyba. „Jei robotai taps labai savarankiški ir galės patys priimti sprendimus, tai kas nutiks, jei robotas nebevykdys asmens pageidavimų?“, - klausė Pietų Kalifornijos universiteto robotų tyrimų profesorius George Bekey.

Pardavėjai suasmenina savo robotus, duoda jiems vardus ir net puošia juos. Colin Angle prisiminė incidentą, kai karys išnešė karinį robotą „Scooby“ iš mūšio lauko Irake ir atnešė jį į sandėlį, kad jis būtų sutaisytas. „Jis daro paslaugas, todėl žmonės prisiriša prie jo“, - tvirtino jis.

Ronald Arkin skaito paskaitas apie robotus ir visuomenę bei vadovauja Mobiliųjų robotų laboratorijai. Neseniai jis išleido knygą „Autonominių robotų mirtino elgesio valdymas“ (angl. „Governing Lethal Behavior in Autonomous Robots“ ). „Į sistemas turi būti įtraukiama ir etika, - mano mokslininkas. – Tai nėra tik sistema, kuri kažkam padeda. Tai sistema, kuri sąveikaudama su kuo nors, turi gerbti orumą“.

Eric Horvitz sakė, kad jo grupė rekomenduos atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su psichologinėmis reakcijomis, kurias žmonėms sukelia robotai. Grupė siūlo kurti mašinas, kurios galėtų paaiškinti žmonėms savo argumentus. Nors etikos specialistai, teisininkai ir robotų kūrėjai mąsto, kaip geriausiai integruoti žmones ir autonomines mašinas, jau yra keletas įrodymų, rodančių, jog balansas jau randamas. Kitą kartą sugrįžęs į Stanford ligoninę, Eric Horvitz pamatė ženklą, kuriame rašoma: „Nelipkite į liftą kartu su robotu“.

Komentarai (6)