Startuoja naujo tipo Saulės energijos jėgainė  (10)

Ar Stirlingo variklis taps nauja ir efektyvia Saulės energijos panaudojimo priemone? Atrodo, kad tai sužinosime jau netrukus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors šio tipo variklis, škotų inžinieriaus Roberto Stirlingo išrastas beveik prieš 200 metų, 1816-aisiais, buvo naudojamas ypač retai ir laikomas nepraktišku, būtent jį pasirinko JAV įmonė Stirling Energy Systems (SES) savo naujajai Saulės energijos jėgainei. Stirlingo variklis naudoja išorinį šilumos šaltinį, kuris įkaitina cilindre esančias dujas, jos išsiplečia ir yra nukreipiamos į kitą, aušinamą, cilindrą, čia pastumia stūmoklį, atvėsta ir vėl yra nukreipiamos atgal į kaitinamą cilindrą. Taip išsiplėtimo ir susitraukimo ciklai paverčiami sukamuoju judesiu, o rotorius gali sukti generatorių ir generuoti elektros srovę. 1996 metais SES įsigijo Stirlingo variklio patentą iš McDonnell-Douglas ir Boeing bei kartu su mokslininkais iš Sandia National Laboratories tobulino šį variklį ir pritaikė saulės energijos jėgainei. Saulės spinduliai yra surenkami dideliais paraboliniais veidrodžiais, kurių židinyje yra keturių cilindrų Stirlingo variklis, o jo cilindruose išsiplečiančios ir susispaudžiančios vandenilio dujos judina stūmoklius ir suka generatorių.

Bandymai patvirtino, kad Strilingo variklis konvertuoja Saulės energiją į elektros energiją efektyviau nei Saulės elementai, kurių efektyvumas yra 14-18%, ar skystį kaitinančios parabolinės bei bokšto tipo Saulės jėgainės – jų naudingumo koeficientas siekia iki 16%.

Sistema su Stirlingo varikliu bandymų metu pasiekė 31 procentą, tačiau tai dar nereiškė, kad tai gali būti proveržis – variklis dirba labai aukštoje temperatūroje, jame daug judančių dalių, todėl kilo pagrįstų abejonių, ar jis patikimai veiks realiomis sąlygomis.

Šias abejones turėtų išsklaidyti bandomoji 1,5 MW galingumo Saulės energijos jėgainė netoli Arizonos, kuri pradės veikti jau netrukus – 2010 metų sausio mėnesį.
Šios technologijos šalininkai teigia, kad, be gero našumo, ji turi ir nemažai kitų privalumų: jai nereikia didelio kiekio vandens, kas dažniausiai būna problema karštose vietovėse, jei vienas ar keli varikliai ir nustos veikti, tai neturės didelės įtakos visai jėgainei – bandomąją sudaro 60 veidrodžių, kiekvienas su nepriklausomu Stirlingo varikliu, ir kas labai svarbu, visai nereikia laukti, kol bus pastatyta visa elektrinė – ji gali pradėti tiekti elektrą jau po to, kai ima veikti pirmasis variklis, o po to ją plečiant, tiesiog didėja galingumas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius
(1)
(0)
(1)

Komentarai (10)