Naftos kainos krenta, bet avialinijoms vis dar yra ko nerimauti. Užsitęsę finansų sistemos neramumai ir pasauliniu mastu paplitusi ekonomikos recesija verčia avialinijas laviruoti ties bankroto riba.

Šiandien daugumai avialinijų dangus atrodo tamsus. 2008-aisiais jau 31 pasaulio avialinija matė paskutinį kartą į dangų pakylančius savo lėktuvus. Daugelio specialistų nuomone, toks likimas dar šiemet gali ištikti bene dvidešimtį oro transporto bendrovių. Išlikusios kompanijos galės džiaugtis šviesesne ateitimi, tačiau nuostolių išvengti nepavyks ir rinkos lyderiams.

Geriausias indikatorius

Antrasis šių metų pusmetis radikaliai skiriasi nuo pirmojo. Pavasarį dar buvo fiksuojamas 5,4% augimas, o šiuo metu oro transporto sektorius jau nebeauga. Vienu procentu sumažėjęs bendras lėktuvų keleiviams skirtų vietų užimtumo indikatorius avialinijas priverčia optimizuoti skrydžius. Krovinių srautai taip pat mažėja, ypač prasta Tolimųjų Rytų oro krovinių vežėjų padėtis.

Avialinijos veža nedaug krovinių, tačiau itin brangių ir skubių - jų vertė yra daugiau nei 35% visos pasaulinės prekybos. Jau keturi mėnesiai krovinių srautai oro transportu mažėja. Tai patikimas indikatorius, rodantis bendrą pasaulinės prekybos srautų mažėjimą. IATA vadovas G. Bisignani teigia, jog krizė vis gilėja, ir nė vienas regionas neturi tam imuniteto. Avialinijos tai jaučia iš visų pusių: nuo augančių mokesčių iki mažėjančių įkainių. Šiandien tai išgyvenimo klausimas.

Didžiosios JAV, Europos, Australijos avialinijos jau pradėjo skelbti nuostolius. Septynios didžiausios JAV oro transporto bendrovės lapkričio pabaigoje įvykdė nuostolingų skrydžių už 5.9 mlrd. USD. Šiaurės Amerikoje vidinių skrydžių skaičius paskutiniam šių metų ketvirčiui jau sumažintas 11%. Yra apskaičiuota, jog ir tarp Europos Sąjungos valstybių bus 83 000 skrydžių mažiau nei prieš metus.

Staigus avialinijų sprendimas sumažinti skrydžius sutapo su kiek linksmesnėmis žiniomis. Degalai, sudarantys didžiausią dalį sąnaudų, pradėjo pigti neįtikėtinu greičiu. Kainos, liepos mėnesį siekusios 147 USD už barelį, dabar sklando ties 60 - 70 USD riba. „Lufthansa“, „British Airways“, SAS ir kitos didžiosios Europos avialinijos jau gerokai sumažino kuro priemokas ir keleivių, ir krovinių transportavimui. Tačiau staigus kuro kainų kritimas privertė nemažai avialinijų iš naujo braižyti strateginius planus. Tokios JAV avialinijos kaip „United“ ir „Southwest“ per daug dėmesio skyrė finansiniams instrumentams, skirtiems apsisaugoti nuo kylančių kuro kainų, todėl vėliau turėjo bilietus pardavinėti brangiau, nors kuras rinkoje jau buvo atpigęs.

Pakilimai ir nuosmukiai rinkos ekonomikos sąlygomis – normalus reiškinys, tačiau ši recesija, pasak IATA specialistų, yra įsimintina, nes kol kas yra didžiausia nuo 2001 – ųjų, kai buvo įvykdyti teroro aktai JAV ir sprogo „technologinis burbulas“.

Avialinijų konsolidacija

Pablogėjus laikams, randasi daugiau galimybių avialinijų perpirkimams ir susijungimams. Oro industrijos gigantai pradėjo kovoti su konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybomis dėl galimų akcijų paketų perpirkimų ir pardavimų.

Pasaulis jau turi naują didžiausią avialiniją. Du JAV avia gigantai sujungė jėgas tolesnei veiklai. „Delta“ perėmė finansinių problemų iškamuotos „Southwest“ avialinijų valdymą. Konkurencijos valdymo agentūra sulaukė daug pretenzijų iš konkurentų bei keleivių, kad tai gali pažeisti jų teises, tačiau atlikus šešis mėnesius trukusį tyrimą, buvo nustatyta, jog toks susijungimas nesumažins konkurencijos, o keleiviai turės dar daugiau naudos. Tai neblogas ir apgalvotas JAV politinis žingsnis nacionalinių vežėjų konkurencinei padėčiai pagerinti globalioje arenoje pieš augančius Rytų (Kinijos) aviacijos iššūkius.

Tokie veiksmai gali paskatinti ir daugiau avialinijų susijungimų. Kita viena didžiausių JAV avialinijų „American Airlines“ jau derina planus su („British Airways“ (BA) ir Ispanijos „Iberia“ dėl geresnių konkurencinių sąlygų užtikrinimo transatlantinių skrydžių rinkoje. Tokiam žingsniui aktyviai priešinasi „Virgin Atlantic“ avialinijos, teigdamos, jog BA monopolinė padėtis Londono oro uoste turi būti sustabdyta ir skrydžių apjungimas su JAV konkurentu prieštarautų bet kokiems konkurencijos dėsniams.

„Lufthansa“ irgi stiprina pozicijas Vakaruose. Vokietijos vežėjas jau formaliai yra pareiškęs ketinimus pirkti antras pagal dydį „Headrow“ oro uoste BMI avialinijas. Toks žingsnis papildomai užtikrintų daugiau nei 12% vietos (angl. slot‘ų) didžiausiame Londono oro uoste. „Lufthansa“ tapo pagrindiniu potencialiu SAS, „Austrijos“ ir „Atitalia“ avialinijų pirkėju. Analitikai įžvelgia, jog šiandien vokiečių pagrindiniam oro vežėjui yra auksiniai laikai pigiai susipirkti prasčiau veikiančias avialinijas.

Manoma, jog netolimoje ateityje Europoje bus 3 biudžetinės ir 2 – 3 pigių oro skrydžių bendrovės. BA vadovas W.Walsh teigia, jog pasaulis turi per daug avialinijų, todėl liberalizavimo procesas turėtų būti paspartintas: „ Pasauliniu mastu yra 500 įvairaus dydžio avialinijų, kurios nesukuria daug vertės visuomenei. Toks skaičius paprasčiausiai per didelis.“

Kinija prieš penketą metų sukūrė savo avialinijų triadą („Air China“, „China Eastern Airlines“, „China Southern Airlines“). JAV pradėjo mažinti vidinę konkurenciją, kad būtų atlaikytas regiono konkurencingumas pasauliniu mastu. Europoje dar nežinia, kada pavyks atsisakyti skirtingų nacionalinių interesų ir sukurti kelias, bet konkurencingas avialinijas.

Pigių skrydžių valanda

Kol stambiosios avialinijos siūlosi viena kitą nupirkti, pigių skrydžių bendrovės stengiasi išnaudoti progas užimti naujus maršrutus. Šiandieninė padėtis kuro rinkoje – tikra palaima pigių skrydžių bendrovėms, nes būtent jų veikla labiausiai priklauso nuo degalų sąnaudų. Airių „Ryanair“ avialinijų bosas Michael O’ Leary teigia, jog šiandieninė padėtis labai padės kompanijai pradėti transatlantinius skrydžius. Pasak „Ryanair“ vadovo, šį žiemos sezoną atlaikys ne visos avialinijos. Dėl griūvančių avialinijų ilgų nuotolių lėktuvų parkas gali būti suformuotas labai pigiai.

Nors „Ryanair“ skelbia sumažėjusias pajamas 47%, kompanijos planuose – per septynis mėnesius įsigyti 33 naujus oro lainerius, kurie kitais metais padės vežti 67 - 68 mln. keleivių.

2009 – realybės metai

Žemesnės degalų kainos, stipresnis JAV doleris, beprecedentinės valstybių pastangos kovoti su ekonomikos krize bei pastaraisiais mėnesiais sumažėjęs bendras avialinijų lėktuvų parkas teikia vilčių, kad oro keleivių ir krovinių vežimai turėtų būti atgaivinti. Šiandien jau daugelis avialinijų į ateitį žvelgia linksmiau nei prieš keletą mėnesių, bet užsitęsusi recesija finansiškai išvargins ir stipriausius rinkos žaidėjus.

Oro transporto sektoriaus specialistai teigia, jog kitais, jau vadinamais stabilizacijos, metais galėsime matyti visas finansų krizės pasekmes. Per ateinančius metus rinkoje turėtų susiformuoti naujos konkurencinės jėgos.

Komentarai (0)