Po kelių savaičių pertraukos vėl grįžtame prie lietuvių užpatentuotos technologijos, apsaugančios nuo kurmių. Praėjusioje publikacijoje mes trumpai supažindinome su pačia idėja, o paskui skaitytojų komentaruose pateiktus klausimus sugrupavome ir nusiuntėme patiems idėjos autoriams. Dabar gi pristatome jų atsakymus.

Tie, kas pamiršo arba dar neskaitė apie šią technologiją (o ir kitus, alternatyvius kurmių gaudymo metodus), tai gali padaryti štai šiame straipsnyje. Na, o toliau pagrindiniai skaitytojų klausimai ir atsakymai į juos.

Gal galite trumpai papasakoti, kaip šovė į galvą tokios technologijos vystymas?

Mūsų darbas susijęs su tinklais, todėl kilo idėja, kodėl neišbandžius atbaidyti kurmius tokia technologija. Beliko pasidomėti galimybėmis ir surasti tinkamiausią medžiagą tokiai technologijai.

Yra gaminamų plėvelių, apsaugančių dirvą nuo piktžolių. Ar tai giminingos technologijos plėvelė? Gal ji gali būti naudojama ir apsaugai nuo kurmių?

Taip, yra plėvelių nuo piktžolių (pvz. agroplėvelė). Tačiau kurmiai tokią plėvelę pakankamai lengvai praplėšia. Jei plėvelė bus stora, gal tuomet kurmis ir nepraplėš plėvelės, bet tada bus pažeista ekosistema – sutrikdyta drėgmės cirkuliacija, mažųjų mikroorganizmų judėjimas.

Po tokia "siena" kurmiai vis tiek noriai rausis ir tiesiog nebus žemės kupstų?

Nesirausia, todėl kad jis neįstengia pasidaryti kurmiarausio ( kurmiarausis tai pagrindinis oro šaltinis kurmiui). Be to, jie nesiraus dar ir todėl, kad nebus kur padėti perteklinės žemės urvų darymui.

Ar ši medžiaga gali veikti kaip hidroizoliacija ir ar nebus dėl to problemų skirtingo vandens pralaidumo dirvoje?

Tikrai ne. Vanduo per šią medžiagą cirkuliuos kaip ir per žemę. Ji taip pat nesulaiko ir mikroorganizmų, todėl nepažeidžiama ekosistema - mums tai yra vienas iš svarbiausių technologijos privalumų - ji ne tik nepažeidžia visos ekosistemos, bet ir nežaloja gyvūnų bei nenuodija aplinkos.

Ar medžiagą galima naudoti prie įvairaus grunto, tarkim durpėse?

Taip, durpėse irgi įmanomas dalykas

Ar jau išbandėte technologiją praktikoje ir kokie buvo rezultatai?

Technologija jau išbandyta 3 metus – jokio kurmio ar kurmiarausio.

Kokiais kriterijais remiantis duodama 50 metų garantija?

Medžiagos, kurią klosime ilgaamžiškumas ~120 metų. Tad garantiją galima pakelti ir dar, tačiau pasirinkome saugų ir pakankamai solidų terminą.

Praktiniai pavyzdžiai rodo, jog dabar klojamus į plastikinius panašius tinklus su 5mm akutėmis kurmiai pragraužia sėkmingai. Ar kurmiai nepragraužia Jūsų medžiagos?

Reiktų patikslinti vieną dalyką – kurmis negraužia, o tinklą nebent praplėšia savo stipriomis priekinėmis letenomis. Jos juk tam ir skirtos – ardymui ir rausimui. Tačiau mūsų medžiagos kurmiai nepraplėšia.

Kaip medžiaga perneša ilgalaikius temperatūros svyravimo ciklus?

Pasikonsultavę su chemikais ir perskaičius daug literatūros, galime tvirtinti, kad medžiaga atspari temperatūros svyravimams

Įšalęs dirvožemis į paviršių išstumia giluminius akmenis. Ar per ilgą laiką tokie procesai nesuardys medžiagos?

Laikantis mūsų technologijos ir atlikus visus klojimo darbus teisingai, akmenys tikrai nesuardys šios medžiagos, bet ir patys nebelys į pievutės paviršių. Na, bet jei tai įvyktų – tas labai greitai pataisoma. Bent jau per tris bandymo metus tokių problemų neiškilo.

Ar nebūtų paprasčiau visą podirvį iškloti cinkuotu tvoros tinklu? Kokie Jūsų technologijos privalumai lyginant su paprastais prekyboje surandamais metaliniais tinklais?

Kodėl gi ne, bet apdirbti tokį cinkuotą metalinį tinklą labai sunku, klojant galimos traumos ir kiti nepatogumai. Mūsų medžiaga apdirbama labai lengvai ir yra labai lanksti, kas yra didelis pranašumas prieš metalinį tinklą. Mes patys asmeniškai su ja dirbame, todėl tai galime tvirtinti labai atsakingai.

Ar bėgant metams tarp medžiagos kraštų neatsiranda tarpai, pro kuriuos pralenda kurmiai?

Dėl to nerimauti neverta - medžiaga su kuria dirbame, jau išbandyta, ir pagal technologiją užklojama ir pritvirtinama visu perimetru. Žinoma, jeigu klojimo darbai atliekami nekokybiškai, tuomet tokios bėdos gal ir galimos, bet mūsų atveju to nepasitaiko.

Jeigu pievelėje yra sodas, ar kurmiai neįsigudrina prasirausti netoli medžių kamienų, kur susidaro laisvas tarpelis?

Mes medžiagą apdirbame taip, kad pro medžių kamienus kurmiai nepraslenka.

Kokia apytiksliai išeitų savikaina tokios apsaugos įrengimui vidutinėje vasarnamio sodybos pievutėje?

Nors mes esame apskaičiavę vieno aro kainą ( su visais ar daliniais paklojimais), tačiau dėl komercinių tikslų mes kol kas jos viešai įvardinti nenorime. Išsamesnę informaciją galima gauti parodose Vilniuje ir Klaipėdoje. Taip pat elektroniniu paštu – kontaktai nurodyti mūsų projekto puslapyje www.popieva.lt. Taip pat galite kreiptis į mus jei domina individualūs, čia dar nepaminėti klausimai.

Ar verta rinktis šią technologiją, ar ne – teks spręsti kiekvienam asmeniškai. Tačiau jeigu susidomėjote, primename, jog autoriai dalyvaus parodose "RESTA 2009" (Litexpo parodų rūmai, Vilnius, balandžio 7-10 dienomis) ir "Individuali statyba ir renovacija" (Ledo arena, Klaipėda, Balandžio 22-25 dienomis) – galite nuvykti ir viską pamatyti gyvai. Taip pat idėjos autoriai ieško ne tik būsimų klientų, norinčių atsikratyti kurmių, bet ir finansinių partnerių, galinčių paremti įvairiomis sąlygomis.

Komentarai (7)