Valentinas Mitė. Š. Korėjos branduolinės ambicijos – žaidimas su ugnimi (152)
Šios savaitės pradžioje Šiaurės Korėja įvykdė požeminį branduolinį bandymą, kurio jėga skaičiuojama nuo 10 iki 20 kilotonų. Ekspertų vertinimais, tai galingi sprogimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai jau antarasis Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas. Pirmasis įvyko 2006 metais ir nebuvo sėkmingas, nors ir sukėlė protestus ir Vakaruose, ir kaimyninėse valstybėse.
Šiaurės Korėjos branduoliniai bandymai stebina ir iš pirmo žvilgsnio prieštarauja sveikam protui. Šios, ko gero, vienos labiausiai uždarų komunistinės valstybės gyventojai nuolat kenčia badą.
Komunistinė valdžia jį neigia, o pinigus švaisto branduolinėms programoms. Tačiau toks elgesys turi savo logiką. Bandymai įsigyti barnduolinius ginklus yra viena iš šantažo formų, siekiant išplėšti iš Vakarų techninę pagalbą, maisto produktus bei tarptautinį pripažinimą.
Beje, kad neliktų abejonių, jog valstybė tikrai rimtai ginkluojasi, pirmadienį ir antradienį Šiaurės Korėja be branduolinių užtaisų išbandė ir mažiausiai penkias artimo nuotolio raketas.
Aiškiai siekiama padaryti viską, kad būtų sukeltas tarptautinės bendruomenės pasipiktinimas. Norimas rezultatas pasiektas. Šiaurės Korėjos elgesį pasmerkė Jungtinės Tautos ir tikriausiai Korėja susilauks sankcijų.
Istorija beveik kartojasi. Po pirmojo Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo 2006-aisiais Jungtinių Valstijų prezidentas George`as W. Bushas sugriežtino sankcijas, bet vėliau sėdo už derybų stalo su Šiaurės Korėja bei pašalino ją iš teroristinių valstybių sąrašo.
Panašų žaidimą Korėjos vadovai bando žaisti ir su Baracku Obama. Neišku, kokius rezultatus tas žaidimas duos, bet paprasčiausiai istorija nesikartoja. To Šiaurės Korėjos vadovai, save vadinantys marksistais, nesupranta. Jie taip pat nesuvokia, jog jie žaidžia labai pavojingą žaidimą.
Kariniu požiūriu varganos ir savo tautiečius iš bado marinančios valstybės branduolinės ambicijos nėra labai pavojingos. Šiaurės Korėja tikrai nebombarduos Niujorko, Londono ar Paryžiaus. Tačiau kas gali užtikrinti, jog branduolinės technologijos ji neperleis tiems, kurie pasiryžę tai padaryti? Sakykim, Osamai bin Ladenui. Jokių garantijų, kad taip neatsitiks, nėra ir tai didžiausias pavojus, kurį kelia Šiaurės Korėjos branduoliniai žaidimai.
Bendrai paėmus, Šiaurės Korėjos branduoliniai bandymai daro pasaulį vis nesaugesniu. Negalima užmiršti, jog labai nestabilus yra branduoliniais ginklais apsiginklavęs Pakistanas. Taip pat visiškai neaišku, kaip elgsis Teherano mulos, jei Iranui pavyks sukurti branduolinį ginklą – tikslas, kurio Iranas nenuilstamai siekia.
Beje, pirmajame Šiaurės Korėjos branduoliniame sprogdinime dalyvavo Irano moklininkai. Turbūt ir šią savaitę Šiaurės Korėjoje lankėsi svečiai iš Irano. Ką gi, bendradarbiauja ne tik demokratinės valstybės.
Vadinamsis branduolinių valstybių klubas auga ir blogiausia, kad auga tokių valstybių skaičius, kurių elgesys, įsigijus branduolinius ginklus, bus nenuspėjamas.
