Briuselis planuoja griežtinti bausmes už nusikaltimus internete (0)
Europos Komisija planuoja griežtinti bausmes už nusikaltimus internete ir pagal naujas taisykles laisvės atėmimo bausmės už kibernetinius nusikaltimus trukmė gali būti padidinta nuo dabartinių maždaug 1–3 metų iki daugiau kaip penkerių metų, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kovai su kibernetiniais išpuoliais mums reikia naujų teisės aktų. Didelio masto išpuolių daugėja, bet bausmės ... nėra pakankamai griežtos nusikaltėliams atgrasyti“, – teigia Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato pareigūnas Radomiras Jansky.
„Tokie išpuoliai įmonėms, teisėsaugos institucijoms ir valdžios institucijoms atsieina vis brangiau ir turime tai pripažinti“, – pareiškė jis.
„Didelio masto išpuoliai prieš kompiuterines sistemas Estijoje ir Lietuvoje per pastariuosius dvejus metus parodė, jog būtina griežtinti Europos požiūrį į kibernetinius nusikaltimus“, – teigė pareigūnas.
Laisvės atėmimo bausmių už tokius nusikaltimus trukmė tokiose šalyse kaip Lietuva, Estija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, jau yra ilgesnė, ir Europos Sąjunga (ES) jau svarsto galimybę suvienodinti šią praktiką visose 27 valstybėse narėse.
Be išpuolių, galinčių paralyžiuoti ypač svarbią infrastruktūrą, vis didesnis pavojus kyla ir ES piliečiams – nusikaltėlių gaujos platina virusus ir vagia asmeninius duomenis, pvz., informaciją apie banko sąskaitą. Naujausios IT saugumo sprendimų įmonės „Symantec“ ataskaitos duomenimis, 2008 metais Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje buvo įsilaužta į maždaug 4,7 mln. kompiuterių.
Internetu reguliariai naudojasi daugiau kaip 93 proc. Europos įmonių ir 51 proc. ES piliečių.
Be griežtesnių įstatymų, ES taip pat svarsto galimybę sukurti europinę pranešimų sistemą, kurioje valstybės narės galėtų skubiai kreiptis viena į kitą ir pranešti apie išpuolius. Lietuva ir Estija pabrėžė, jog į jų pagalbos prašymus, kai šalys susidūrė su išpuoliais, nebuvo atsakyta.
Komisija taip pat svarsto galimybę sukurti suvienodintą sistemą, kuri leistų ES valstybėms narėms pranešti apie kibernetinius išpuolius ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Tokie duomenys leistų susidaryti nuomonę apie kibernetinių nusikaltimų mastą regione. Dauguma šalių vis dar nerenka atskirų statistinių duomenų apie nusikaltimus internete.
Komisija atnaujina Tarybos pamatinį sprendimą dėl išpuolių prieš informacines sistemas, kuris įsigaliojo 2005 metais. Naujoji versija tikriausiai bus paskelbta šių metų pabaigoje. ES valstybės narės neprivalo laikytis sprendimo, tačiau praeityje dauguma jų priėmė sprendime pateiktas rekomendacijas.
Komisija taip pat siūlo finansuoti kovos su kibernetiniais nusikaltimais projektus. Saugesnio interneto fondo biudžetas ateinantiems ketveriems metams sudaro 55 mln. eurų.