Kompanija „Google“ siekia pasauliui pasiūlyti internetinę Aleksandrijos biblioteką. Teisingumo departamento, autorių, knygų leidėjų, federalinio teisėjo ir pačios kompanijos sprendimai parodys ar bendrovei pasiseks įgyvendinti šią idėją.

Pastaraisiais metais kompanija „Google“ buvo labai ambicinga. Vienas svarbiausių bendrovės projektų yra „Google Book Search“, tačiau neretai manoma, kad jis yra akiplėšiškas. Taip yra ne tik dėl techninių ir finansinių realizavimo kliūčių ar milijonų knygų demonstravimo internete, bet ir dėl intelektinės nuosavybės bei teisinių abejonių, susijusių su šiuo kontraversišku projektu.

2003 metais kompanija pradėjo vykdyti knygų paieškos projektą. 2005 metais Autorių gildija ir Amerikos leidėjų asociacija kompanijai iškėlė bylą dėl autorių teisių pažeidimo, tačiau 2008 metų spalio mėnesį buvo pasiūlytas susitarimas. Jeigu susitarimas bus patvirtintas, kompanija „Google“ galės ne tik demonstruoti knygas, kurių nesaugo autorių teisės bei kurias išspausdino bendradarbiaujantys leidėjai, bet ir neišspausdintas knygas.

Sudėtingas susitarimo tekstas privertė teisėją pratęsti terminą, per kurį autoriai turi priimti sprendimą, ar sutiks su kompanijos pasiūlytu susitarimu. Autoriai sprendimą privalo rugsėjo mėnesį. Negana to, šį mėnesį Teisingumo departamentas nusprendė atlikti antimonopolinį tyrimą. Taigi, atrodo, jog bendrovė „Google“ gali būti per didelė, kad jai pasisektų realizuoti šią užmačią.

Kodėl „Google“ tiesiog neatsisako šio projekto?

Projektas „Google Book Search“ yra neeilinis. Kompanija, įgyvendinusi šį projektą, galėtų pereiti nuo internete talpinamų žinių prie plačios ir gilios informacijos, saugomos viso pasaulio knygose. Jeigu kompanijai pavyktų, viso pasaulio knygos galėtų atgimti internete. „Google“ jau turi 7 milijonus knygų – tai visai nebloga pradžia.

„Kompanijos misija – susisteminti informaciją, esančią visame pasaulyje ir pasiekti, kad ji būtų visuotinai prieinama ir naudinga“, - teigia „Google“. Žinoma, bendrovė turi rasti būdą, kaip užsidirbti pinigų: pavyzdžiui, greta paieškos rezultatų talpinti reklamą.

Siekdama skatinti verslo augimą ir patenkinti augančius lūkesčius, „Google“ privalo savo serveriuose pateikti daugiau informacijos ir pagerinti algoritmus, atrenkančius paieškos rezultatus. Informacija, esanti knygose, gali atverti naują duomenų šaltinį. Tai gali sąlygoti didesnį užklausų skaičių.

„Kiekvienas pasijunta laimingas, kai randa atsakymą. Nesvarbu, ar tas atsakymas randamas interneto svetainėje, videomedžiagoje ar knygoje, - tvirtino kompanijos atstovas Gabriel Stricker. – Tai yra pagrindinis mūsų verslas, kuris yra labai pelningas“.

Nepaisant to, jog internetinė paieška yra pagrindinis kompanijos verslas, „Google“ siekia užsidirbti ir iš knygų paieškos. Susitarime kompanija siūlo su autoriais ir leidėjais pasidalinti pajamomis, gautomis iš PDF formato knygų pardavimo, mokesčių ir reklamos. Projekto pradžioje „Google“ demonstravo tik trumpus knygos fragmentus: panašiai šiuo metu rodomi interneto svetainių paieškos fragmentai.

Kas siūloma susitarime?

Prireikė net kelių mėnesių, kol buvo parengtas susitarimas su 320 puslapių ir 15 priedų. Vienas iš pagrindinių bruožų – Knygų teisių registro sukūrimas. Šį registrą valdytų autoriai bei leidėjai: jie stebėtų autorių teises ir rinktų pinigus už knygas. Registras rinktų pinigus ir už tas knygas, arba darbus, kurių autoriai nežinomi: jiems paaiškėjus, pinigai būtų grąžinami.

Tai reiškia, kad „Google“ būtų leista internete demonstruoti knygų turinį ir pardavinėti knygų kopijas net nesusitarus su tikraisiais teisių turėtojais. Interneto ir visuomenės Bergmano centras paskaičiavo, kad maždaug 70 proc. knygų, esančių „Google Book Search“ projekte, sudaro kūriniai, kurių autoriai nežinomi. Susitarimas suteiks kompanijai „Google“ teisę jais naudotis. Tuo tarpu konkurentai, pavyzdžiui, „Microsoft“, „Amazon“ ar „Internet Archive“, gali siekti sudaryti susitarimus su kiekvienu autoriumi.

Taigi, kompanija „Google“ pirmiausiai gali gauti prieigą prie darbų, kurių autoriai yra nežinomi. Antra, bendrovė nori galimybės demonstruoti ne tik knygų fragmentus. Dėl šios priežasties „Google“ vartotojai galės gauti naudingesnius paieškų rezultatus. Žinoma, autoriai gali bijoti nemokamai internete pateikti didesnes ištraukas, tačiau tai gali padėti padidinti pardavimus.

„Mūsų duomenys rodo, jog egzistuoja tiesioginė koreliacija tarp knygų puslapių, rodomų internete bei nusipirktų knygų skaičiaus“, - tvirtino Gabriel Stricker. Iš knygų pardavimo, reklamos ir prenumeratų kompanija „Google“ gauna 37 proc. pajamų. „Google“, nustatydama atsisiunčiamų knygų kainas, naudoja tam tikrą algoritmą, tačiau autorių teisių turėtojai galėtų patys nustatyti kainas.

Pasipriešinimas susitarimui

Taigi, kas nepatinka autoriams? Juk projektas „Google Book Search“ leidžia jiems parduoti nespausdintas knygas. Studentai bei mokslininkai turėtų priėjimą prie didžiulės internetinės bibliotekos, jei tik mokėtų prenumeratos mokestį. Tačiau autoriai turi patys nuspręsti, ar jie nori dalyvauti šiame susitarime bei Knygų teisių registre.

„Remiantis galiojančiais teisės aktais, „Google“ turi atsiklausti kiekvieno autoriaus leidimo ir su kiekvienu aptarti susitarimo sąlygas“, - sakė literatūros agentė Lynn Chu. Harvardo profesorius ir autorius Robert Darnton mano, jog šis susitarimas gali sukurti esminius pokyčius ir galią sukoncentruoti vienos kompanijos rankose.

Susirūpinimas, susijęs su šiuo susitarimu, bei jo sudėtingumas paskatino teisėją keturiais mėnesiais pailginti galutinį apsisprendimo terminą. Autoriai sprendimą turės priimti rugsėjo 4 dieną. Vadinasi, autorių teisių turėtojai turės daugiau laiko apsvarstyti, ar jie nori priimti šio susitarimo sąlygas. Tai taip pat leis kompanijai „Google“ skirti daugiau laiko visame pasaulyje vykdomai kampanijai, siekiančiai apie šį susitarimą informuoti kuo daugiau autorių. Tai yra labai svarbi veikla, kadangi vėliau bendrovė turės įrodyti teismui, kad įvykdė savo įsipareigojimus ir informavo kaip įmanoma daugiau autorių.

Susitarimui nepritarė ir kita organizacija – „Internet Archive“. „Jeigu susitarimas būtų patvirtintas, mūsų kompanijai būtų sudėtinga dirbti su knygomis, kurių autoriai nežinomi, - sakė „Internet Archive“ direktorius Peter Brantley. – Mums galėtų netikėtai pareikšti pretenzijas dėl autorių teisių pažeidimo“.

Šios kompanijos vadovas norėtų, kad būtų priimti teisės aktai, nustantys skaitmeninės bibliotekos veiksmus, siekiant nustatyti autorių ir naudojant kūrinį, kurio autorius nežinomas. Toks teisės aktas galėtų sukurti mechanizmą, primenantį Knygų teisių registrą.

„Geriausias būdas įgyvendinti tai – sukurti privatų monopolį. Kongresas turėtų priimti tokius teisės aktus“, - sakė Peter Brantley. Tai nėra neįmanoma sritis, kadangi pernai metais Kongrese buvo žengtas svarbus žingsnis, susijęs su tokiais darbais.

Monopolinė galia?

Teisingumo departamentas – tai dar viena kliūtis. Tačiau kompanija „Google“ teigia, kad projektas „Google Book Search“ nėra antikonkurencinis.

„Šis susitarimas kaip tik skatina konkurenciją, - sakė Gabriel Stricker. – Knygų teisių registro chartijoje patvirtinama, jog registras dirbs su trečiosiomis šalimis ir atstovaus autorių teisių turėtojams, kurie paaiškės ateityje“.

Autorių poklasio advokatas Mike Boni atkreipia dėmesį, kad dalyvavimas Knygų teisių registre arba projekte „Google Book Search“ nedraudžia autoriams sudaryti kitus licencinius susitarimus. Tiesą sakant, registras netgi galėtų padėti kitoms internetinių knygų pastangoms.

„Tai yra tik teigiama, - sakė jis. – Jei laikui bėgant Knygų teisių registras nustatys kūrinių autorius, sumažės nežinomų autorių knygų skaičius. Vadinasi, tai gali būti naudinga kompanijos „Google“ konkurentams, siekiantiems licencinių susitarimų su autoriais. Knygų talpinimas internete gali padėti nustatyti kūrinių autorius, kadangi padaugės informacijos apie knygas. Vadinasi, bus vis lengviau rasti kūrinių autorius“.

Nepaisant visų teigiamų dalykų, netgi šios idėjos šalininkai turi abejonių. „Šis projektas visuomenei bus ypač naudingas. Susitarimas yra teisingas kompanijai „Google“, autoriams bei leidėjams. Tačiau visuomenės interesai reikalauja, kad susitarimas būtų pakeistas, - sakė James Grimmelman, dirbantis Niu Jorko teisininkų mokykloje. – Susitarime numatoma, kad bus įkurtos dvi institucijos“: Knygų teisių registras ir „Google Book Search“. Čia bus sukoncentruota didžiulė galia. Jeigu jų niekas netikrins, tai gali kenkti vartotojams“.

Čikagos universiteto teisės mokyklos profesorius Randal Picker mano, jog teisėjas, priimdamas sprendimą, turi nuspręsti, ar Autorių gildija suteiktų tokias licencijas kompanijos „Google“ konkurentams. „Jeigu atsakymas yra neigiamas, tai yra pagrindo manyti, jog šis susitarimas sukurs monopolinę galią, - sakė jis. – Yra galimybė, jog tai bus vienintelis toks susitarimas. Vadinasi, niekas negalės konkuruoti su šia kompanija“.

Kas dar, išskyrus „Google“?

Kompanija „Google“ užpatentavo technologiją, skenuojančią knygas dideliais kiekiais. Bendrovė jau yra nuskenavusi milijonus knygų. Taip pat kompanija turi technologiją, leidžiančią greitai surasti šias knygas ir parodyti jas internete. Muzikos pramonė vis dar kovoja su kompaktinių diskų ir kūrinių platinimu internete. O projektas „Google Book Search“ galėtų padėti knygų leidybos pramonei lengviau pereiti prie skaitmeninės eros, būtų galima užsidirbti net šiek tiek pinigų.

Šis projektas gali suteikti galimybę surasti knygas, kurių žmonės niekaip nebūtų sugebėję rasti. Šiuo metu kompanija „Google“ turi ypač galingą paieškos sistemą, galinčią padėti rasti tai, ko žmonės ieško tam tikrose knygose. Žinoma, tai gali padėti išvengti kalbų barjero, skaitmeninės knygos gali būti ypač naudingos akliesiems. Taigi, kas be kompanijos „Google“ gali įgyvendinti šį sumanymą?

„Microsoft“ atsisakė knygų skenavimo projekto, „Amazon“ labiau susidomėjo komerciniais sandoriais. Daugybę knygų galima rasti „Internet Archive“, tačiau šios kompanijos veikla neprilygsta „Google“. Ši kompanija turi internetinius žemėlapius, populiariausias videomedžiagos svetaines ir daugybę kitų paslaugų.

„Tai ne tik galimybė bet kokią išspausdintą knygą konvertuoti į skaitmeninį formatą. Tai iš tiesų labai naudinga visai visuomenei ir mes turime palaikyti šią iniciatyvą, - sakė Peter Brantley. – Vienintelis trūkumas tas, kad viskas priklausys „Google“, tik ši kompanija galės suteikti prieigą prie informacijos“.

Komentarai (3)