Skaitmeniniai duomenys dabar galės susinaikinti

"Vanish" prajuokino.. o format C:\ nevisagalis ?

Nežinau kokį elektroninį paštą naudoji, bet bent manajame GMaile paštas saugomas Google serveriuose, o ne mano kompiutery. Taip kad formatavimas kompiuterio nepadės. Be to, formatavimas neištrina duomenų, o juos tik užslepia iki tol, kol į tą patį bitą nebus įrašyta kita informacija.

siek tiek dar pataisysiu. Net po full format ir duomenu uzrasymo i kietaji diska iki pilno yra imanoma atkurti didziaja dali informacijos su spec iranga (ne tik programa, bet ir iragna fizine)

Ar teisingai supratau: pagal tave, 80GB kietasis diskas gali įrašyti daugiau negu 80GB duomenų?

Teoriškai - taip. Kaip žinia, informacija kietajame diske yra įmagnetinama. Jeigu įrašysim į HDD filmą, jį sudaranti bitų lygio informacija bus pažymėta HDD paviršiuje. Tokiu būdu sukuriami indukciniai laukai - įmagnetinamas HDD (įrašoma informacija). O dabar įsivaiduokime, kad šį filmą mes ištrinam ir įrašom naują. Failų sistemoje kiekvienas failas savyje turi tarsi tokį atributą "paslėpti". Kuomet failų sistemai nurodoma, kad turi būti pašalintas konkretus failas, ji tam failui nustato atributą "paslėpti". Nuo šios akimirkos šį informacijos vienetą atitinkantis indukcinis laukas yra tarsi ignoruojamas, failų sistema jo nepastebi ir dėl to susidaro apgaulingas įspūdis, kad failas tikrai buvo ištrintas, o vietos padaugėjo. Tiesiog, kai informacija ignoruojama, jos užimamas dydis į HDD neįskaičiuojamas, ir šiame padaugėja vietos. Kuomet įrašomas naujas filmas, surandamas nebenaudojamas indukcinis laukas ir pakeičiamas nauju. Senas magentinis laukas pakeičiamas nauju magnetiniu lauku. Tačiau anksčiau sukurtas indukcinis laukas dėl savo savybių visiškam permagnetinimui nepasiduoda. Tokiu atveju, naujas laukas identiškai neužima senojo lauko padėties, tačiau susikuria per poslinkį, dėl to nors naujas filmas ir pakeitė seną filmą, naujas magnetinis laukas nepakeitė senojo magnetinio lauko tik šiek tiek sumažino jo krūvį. Speciali programinė bei techninė įranga atkuria visą informaciją (tiek po paprasto ištrynimo, tiek ir po formatavimo) nustatydama laukų poslinkius. Pvz., turim vieną lapą. Ant jo uždėsim kitą lapą, bet taip, kad liktų matomas pirmojo lapo kraštelis, o vėliau suėmę už to apatinio lapo kraštelio galėsim jį ištraukti. Lygiai taip ir su HDD laukais. Speciali įranga nustato poslinkį ir kartu nustato, kur tiksliai prasideda ir baigiasi laukas. Kad ir kiek kartų tą patį lauką pakeisi kitu, jis kiekvieną kartą pasislinks nuo ankstesnė savo padėties, palikdamas poslinkį. O dabar praktinis teorijos panaudojimas. Anksčiau šioje srityje viena geriausių buvo "Easy Recovery OnTrack" programinė įranga, kaip yra šiandien - nežinau. Galima padaryti eksperimentą su usb laikmena. Tarkim turime usb laimeną, kurios atmintis 256 mb, o mums yra būtina pernešti juo, pvz., 500 mb. Pirmiausia įrašom į jį tiek, kiek telpa. Pvz., jei tai filmas, galim skaldyt su winrar. Tada įrašom pirmą dalį ir galim ją ištrinti, nes ji jau paliko savo pėdsaką. Dabar įrašom antrą dalį. O dabar įsidedam usb laikmeną į kitą pc, iškeliam antrą dalį, pasileidžiam specializuotą duomenų atkūrimo programą ir iškeliam pirmą dalį. Štai ir viskas, pernešėm daugiau, nei gali usb. Anskčiau panašius bandymus dariau su usb, pasiteisino. Kažkur skaičiau, kad ir į paprastą flopiką buvo įrašyta keliais megabaitais daugiau, nei galima. Tas pats ir su HDD.

Ot tai tau, netikėjau, kad šitaip išvis įmanoma ačiū už informaciją, reiks išmėgint.

paskaiciau ir man iskilo klausimas: jei per HDD praeinu su magnetu? Juk magnetiniai laukai turetu susijaukt.

mygatukas modernius HDD gerokai saugo spec. korpusas bet ypac senus hardus taip galima lengvai suformatuot.

Mitas, čia tawo bandymėlis geras, bet kiek aš suprantu, tai hdd ir flash duomenų kaupimo architektūra nevienoda ( ta prasme, kad hdd diskas yra ir jis sukasi tam, kad butų galima nuskaityti, o i flash duomenys rašomi į čip'ą). Nenoriu prieštarauti, čia tik mažytis pastebėjimas. Tj pamasčius įdomu kelis sluoksnius gali atkurti paprasta programa, kad ir ta,, kurią minėjai. Dar vienas pastebėjimas, ne kartą per žioplumą esu ištrynęs dokumentą ar šiaip ką svarbaus, tai pavykdawo atkurti, bet jei iškart skanuodawau ir traukdawau lauk, bet jei kas būdavo užrašoma ant wiršaus, tj mesdawo kad failas sugadintas, ar tik dalinai atkurdawo.taigi tex kankint draugės flesh:)

Del HDD panasu, kad tiesa sakai, bet del flash atminties klysti. Is tikruju tame nera jokios magijos ir pernesti duomenu kieki galime tiek, kiek galime irasyti. Siulyciau atsisiust flash atminties datasheeta ir pasiskaityt ji. Poto jei panagrinetume musu OS veikimo principus, kur gan nemazas tamsus miskas yra su registrais, virtualiaja atmintimi, temp failais ir panasiai tai pasiurptum kokius burtus rasai