Raketą išbandę Lietuvos mokslininkai teigia galintys kurti kovines raketas  (41)

Eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą išbandę ir kietojo kuro raketą paleidę Lietuvos mokslininkai teigia esą pasirengę kurti raketas koviniam naudojimui, tačiau tam reikia politinių sprendimų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto mokslininkų grupė liepos 3 dieną Pabradės centriniame poligone paleido raketą „KTU GTI-1“. Ji pasiekė viršgarsinį greitį, siekiantį apie 1500 kilometrų per valandą. Raketos trajektorijos aukštis buvo apie 5, skrydžio nuotolis – apie 10 kilometrų.

„Mes esame 100 proc. užtikrinti, kad galime pagaminti tokio lygio (raketas – BNS) kaip, sakysime, daro Izraelis, italai, vokiečiai, prancūzai“, – BNS sakė Gynybos technologijų instituto (GTI) direktorius profesorius Algimantas Fedaravičius.

Anot jo, išbandytoji raketa gali būti kovinė. „Ji yra artimo nuotolio. Svarstome galimybę padaryti vidutinio nuotolio raketą. Turime mokslininkų, turime studiją, kurios pagrindu galime imtis labai rimtų uždavinių, bet čia reikalingi politiniai, strateginiai sprendimai. Jeigu tokie bus priimti, mes esame pasirengę dirbti“, – sakė A. Fedaravičius.

Jo teigimu, šiam beveik trejus metus rengtam projektui nebuvo skirtas specialus finansavimas – jis pradėtas „nuo nulio“ ir gimė „iš idėjos“.

„Mes turėjome kitų projektų ir šalia ramiai, neskubėdami, bet sistemingai darėme studiją, norėjome susipažinti, kas yra pasaulyje pagaminta, ir lygiagrečiai priėjome prie praktinio pabandymo. Be abejo, iš kariškių turėjome gaires, ką mums reikėtų padaryti, bet Krašto apsaugos ministerija nefinansavo“, – tvirtino A. Fedaravičius.

Pasak mokslininko, GTI specialistų kvalifikacijos ir pasirengimo lygis nenusileidžia užsienio mokslininkų. Lietuviai jau yra sukūrę praktiškai įgyvendintus šauliams apmokyti skirtus lazerinių treniruoklių ir šaudymo iš minosvaidžių treniruočių įrangos projektus.

„Šita (raketų – BNS) technika gali būti panaudojama ne vien karinėje srityje, o ir, pavyzdžiui, meteorologijoje. Mes siekiame, kad Lietuvoje atsirastų specialistų kolektyvas, kuris būtų pajėgus spręsti tokius uždavinius. Turime klasikinę teoriją ir konstravimo pagrindus. Aišku, mes turime idėjų, kaip vystyti tokio tipo raketines sistemas. Nereikia galvoti, kad visos galimybės yra išsemtos ir čia negalima pasireikšti. Ši sritis yra mokslų sandūroje – tai yra ir chemija, ir mechanika, ir valdymo teorija, ir telemetrija“, – kalbėjo A. Fedaravičius.

Jo teigimu, tokios sistemos vystymo sąnaudos Lietuvoje būtų gerokai mažesnės nei yra užsienyje.

A. Fedaravičiaus duomenimis, viena darbo vieta prie užsienio firmos lazerinio šaulio treniruoklio kainuoja 300 tūkst. dolerių (730 tūkst. litų), o lietuviai tikina tą patį darbą galį padaryti už 60–70 tūkst. litų.

„Yra šalys, kurios turi gilias tradicijas, kaip žinoma, iš to daromas nemažas „bizniukas“. O mes esame Lietuvos specialistai ir žinome, kokius pinigus gali mokėti mūsų valstybė, kiek gali investuoti. Tai nebūtų dešimtys ar šimtai milijonų dolerių, net ir dešimčių milijonų litų nereikėtų praktiškai realizuojant tokią programą“, – tvirtino profesorius.

GTI direktorius pabrėžė, kad rudenį bus atlikti keli parodomieji „KTU GTI-1“ bandymai, į kuriuos bus siekiama pasikviesti „žmones, nuo kurių priklauso šitų mūsų darbų perspektyva“.

„Po tų bandymų bendravome su kai kuriais kariškiais. Jiems labai įdomus šitas faktas. Visi projektai – ir lazeriniai treniruokliai, ir minosvaidžių pusiau natūralaus šaudymo įranga – iš pradžių buvo įdirbis mūsų institute, o po to būdavo pasiūlymas. Pasiūlymas tikdavo ir prieidavome iki praktinio įdiegimo. Ir šiuo atveju pažiūrėsime, kaip toliau eisis, kokia bus reakcija“, – kalbėjo A. Fedaravičius.

BNS ir alfa.lt informacija

Aut. teisės: alfa.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai (41)