Gediminas Adlys. Branduolinė ir alternatyvi energija: jų vieta XXI a. pasaulio energetikos sistemoje

Labai geras straipsnis, na žinoma kiek linkęs į atominės energijos propagandą. Kažko vis nenorima paminėti ir neaiškinama kodėl neplėtojamos kogeneracinės elektrinės. Kai gaminama šiluminėje elektrinėje elektra, tai tik 1/3 šilumos virsta elektra, o kitą šilumos dalį galima panaudoti vandens šildymui. Tai sumažintu energijos kainą. Be to, deginant biokurą, anglį apie 2 - 4 proc. teršalų tai nelabai sveikintinas SO2, kai deginant dujas SO2 neišsiskiria. Šiom dienom, kai palūkanų dydis apie 9 proc. statyti atominę būtu ne labai ekonomiška, nes būtu labai didelė joje pagamintos elektros savikaina.

Reklaminis straipsnelis? Galima būtų tokių ir nedėti. Kažkaip visai neminima atominių elektrinių tarša. Tokia elektrine kasdien gamina radiacines atliekas, kurių neįmanoma apdirbti, nukenksminti ar kaip kitaip paslėpti. O tokią elektrinę uždarius turi tokį grožį, kurį gali palikti tik 10 kartų į priekį saugoti. Tos atliekos mirtinai radioaktyvios liks dar kelis šimtmečius, o kenksmingai radioaktyvios tūkstantmečius. Galima palaidoti... bet tikiuosi ant to kapinyno kas bombos neužmes, nes bus geras lokalus masinio naikinimo ginklas.

Matosi, kad straipsnio autorius yra vienas iš tradicinės energetikos šalininkų. Bet jei Lietuva tuos milijardus, kurie bus skirti naujai AE, investuotų į kelias mažesnes atliekas ar biokurą deginančias elektrines (kogeneracines, žinoma) bei vėjo jėgaines, bus sukurta daug naujų darbo vietų, decentralizuotas el. energijos gaminimas, rastųsi konkurencija dėl elektros kainos ir t.t. Kodėl nenorima taip padaryti - paklauskite VP dešimtuko.

Silpnokas straipsnis, nėra nei mokslinės informacijos ir žurnalistiniu požiūriu yra bevertis, nes tendencingas ir dar paremtas kaimiečių prietarais ir mitais apie paukščius. Čia juk nekvialiai renkasi, kam rašyti tokius niekus rimtai auditorijai ?

Kodėl reklaminis? Visai teisingai įvertintos mūsų galimybės. Iš vėjo/Saulės energijos neišgyvensim dėl savo klimato. Biokuras išsprendžia tik kuro trūkumo problemą, bet ekologiniu požiūriu daugiau problemų sukelia nei išsprendžia. Hidroenergetika irgi - nebėra kur plėstis. Taigi lieka arba statyti branduolinę elektrinę, arba pirkti energiją. Na, gal dar užsidirbti iš tranzito. Kalbant apie mūsų požiūrį į branduolinę energetiką, tai aiški tendencija eiti prieš srovę. Kažkodėl, skandinavai, tokie aršūs gamtos sergėtojai, pratęsinėja reaktorių tarnavimo laiką, stato ir projektuoja naujus reaktorius. Visas fizikų avangardas dirba ties ITER, EPR, naujos kartos tokamakais, cold fusion... Žiūrint į ES politiką, labiau kvepia pinigais ir konkurencija nei ekologija. Vokietukai, prancūziukai mieliau patys statysis reaktorius, bet kitiems neleis motyvuodami ekologija. Dabar dėl taršos. Priešingai nei C kuro atveju, papildomos taršos reaktoriai nekuria, kaip tik, galima sakyti, mažina nestabilių izotopų kiekį Žemėje. Ir konservavimo problemos, palyginus su CO2, mažesnės. Kaip galimą išeitį matyčiau atliekų palaidojimą urano rūdos telkiniuose - t.y., atliekas padėti ten, iš kur jas paėmėm. Tebūnie jos labiau koncentruotos nei rūda, bet bendro radiacinio fono nepadidintų. Taip pat atliekas galima papildomai panaudoti - antrinei reakcijai, kaip šilumos šaltinį ir t.t.. Pavojai susiję su reaktorių irgi nėra labai dideli, tvarkingai prižiūrint praktiškai niekiniai. Kur kas daugiau žmonių žūva ar katastrofų įvyksta anglies šachtose, dėl hidroelektrinių ir pan.. Žodžiu, kūrybiškai mąstant, branduolinė energetika gali būti saugi, ekologiška ir efektyvi, tik nereikia užsiciklinti ties klišėmis.

Lietuvos atveju atominė elektrinė yra "Single Point of Failure" ir rezervą gali užtikrinti tik importas, gal atominė elektrinė būtų visai neblogai, bet jos vistiek nepastays anksčiau už Nacionalinį Stadioną, būkim realistai. Vėjo akumuliavimui pakaktų ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, nors ten irgi nėra ekologinis stebūklas ir nekiekvienas sugeba pastatyti, bet arčiau realybės negu atominė.

Labiau SPOF būtų besąlygiškas priklausymas nuo importo. Manau, reikia ieškoti kelių, kaip pasigaminti perteklinės energijos, galbūt kartu su kaimynais. Aišku, per porą metų nieko nepastatysi - bet daryti kažką reikia. Kažkaip nesitiki, kad HES+vėjas galėtų padengti poreikius, net tokiu atveju vistiek būtume faktiškai priklausomi nuo vienos elektrinės.

Taip, rwc, realiai importas iš Rusijos greitai taps SPOF ir jungtys yra aktualiasnė problema negu vėjo prieš atomą ginčas. Vėjas turi netgi privalumą, sulūžus vienai jėgainei neliktume be elektros, nebent ilgam dingtų vėjas ir nepakaktų Kruonio, todėl patikimas importas reikalingas visais atvejais.

Autorius yra aiškiai atomines elektros šalininkas nes kaip pats straipsnyje paraše KTU dirba su atomine energija, taip išeina jei bus interesas atominės energijos studentams, tai ir KTU kaip ir gal pats autorius gaus daugiau finansavimo. Taip pat straipsnyje neminima technologinis tobulejimas, tai kad saules energijos technologijos vystosi ir manau gan greit, tas pats su vejo ir hirdo energijomis, tereikia but išradingiems ir sugalvot kaip išsaugot pertekline energija ir pastatyt elektrine taip kad nereiketu užlieti milžinišku sausumos plotu (kurie beje yra gal net gyvybiškai reikalingi). Tiesa man buvo maloniau paskaityt protingus ir argumentuotus komentarus nei straipsnį. Kartais skaitytojai buna protingesni už rašytoja.

Nu net šypseną išspaudė į pabaigą straipsnis. Kad jau parašytas tarybišku vadovėliniu stiliumi jaučiasi nuo pat pradžių, bet kai prasideda propaganda dėl branduolinės energijos, tai net nemalonu skaityti, kaip pigiai tai padaryta - tiesiog vadovėlinė sovietinė propaganda. Manau, kad branduolinė energija yra vienintelė rimta išeitis Lietuvai, net jei tai tampa SPOF, nes nei reikalingų gamtos resursų (saulė/vėjas/upės), nei organinio kuro mes neturime, o deginti miškus būtų labai kvaila. Kitas dalykas, apie kurį niekas nekalba, o straipsnio autorius tik vienu žodžiu pamini, yra geoterminė idėja. Yra tekę propagandos lygyje girdėti, kad jos galėtų užtekti visiems ir ji būtų pigi. Teks pasidomėti...

Apie Geoterminę energiją kiek teko girdėti, tai Lietuvai ji atsieitų palyginus nepigiai, nes gręžinius reikėtų daryti gan gilius, beto, tose vietuose, kur galima būtų statyti geotermines elektrines gausu mineralų, todėl "vamzdžiai" greitai užsikimštų ir juos reiktų nuolatos valyti, kas kainuotų papildomas išlaidas. P.S Girdėjau ne eksperto nuomonę apie tai, o parašiau tai, ką kažkada pasakojo geografijos mokytoja, kuri gan aktyviai domisi energetika.

Staipsnis Lietuvos padeciai. Pritariu atominei ir kad tai is visu iskastiniu kuru yra svariausias. Bet manau kad globalini atsilima skatina i zemes pavirsiu papildomai pumpuojama energija, t.y., issiurbiam nafta (kaip pvz) ir ja sudeginus isskiriamas papildomas en. kiekis, pagrinde silumos forma. Bet tas kiekis ilgai lieka aplinkoje, nes nera kam jo sugerti ar kur juo atsikratyti. O CO2 tik silpnina energijos ismetimo i kosmosa galimybe. Klimato siltejima suletintu tokios energijos naudojimas, kuria po panaudojimo aplinka galetu isisavinti. Tarkim saules energija is vandens isskiria vandenili, kuris akumuliuojamas talpose ir panaudojamas gauti elektrai. Vietoj pilnutines silumos, kuri butu tekusi dirvos pavirsiui jei jos neuzstotu saules elementai, dalis buvo atimta ir sugrys panaudojus elektra, tikriausiai, silumos pavidalu. Taip nebus papildomai sildoma aplinka, o tik naudojama turima energijos mase, dali jos laikinai pasiskolinant Tiesa, kazkur girdejau, kad padidejes CO2 kiekis skatina augalus augti smarkiau. Tai gal jie ir sugers pertekline energija, paversdami ja biokuru