Biodegalų gamyba plečia „mirties zonas“ jūroje

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Arns 2009-09-22 21:25
Ir taip seniai aisku, kad biodegalai blogiau negu nafta, taip, ju galima pasigaminti daugiau sumaisant su vietinemis zaliavomis, taciau matome is karto dideles problemas: 1) trasos kenkia ekosistemai, 2) daugiau maistui tinkamu augalu sunaudojama biodegalu gamybai, todel kyla maisto kainos, kas savaime silpnoms salims atnesa ne vien bada, bet ir socialinius neramumus. o kur dar tai, kad tik teoriskai sumaziname ismetama CO2 kieki
Zigzaueris 2009-09-22 22:01
Kvailiausia,kad co2 sumazinam,bet kiek kitokio brudo ismetama ir pridaroma tai...
whinite 2009-09-22 23:35
Naftos kompaniju uzsakytas tyrimas. 100%
bahuriux 2009-09-23 08:07
nu tai jau yra sukurtos technologijos, versti atmosferos CO2 i skysta kura saules pagalba tai kam tie augalai dar cia reikalingi.
ligonis 2009-09-23 09:07
bahuriux: yra technologijos ir versti ta veja i elektra. ar ta saules sviesa i elektra(elektra elektromobiliuose yra kuras), tai kokio velnio mes dar isvis prie tos naftos sedim?!?! ...ai jo, nepakankamai isvystitos technologijos
vyckas 2009-09-23 09:37
Kazkoks nelogiskas straipsnis. Trasos kurios skirtos auginti kukuruzams is kuriu bus gaminami biodegalai kenkia aplinkai, o trasos kuriomis tresiami visi kiti augalai ir kuriu manyciau yra nepalyginamai daugiau - nekenkia ?? Trasu dalis skirta biodegalu gamybai bendrame trasu suvartojimo kiekyje turbut butu minimali. Labai vienpusiskas straipsnis.
Arns 2009-09-23 10:02
ne taip supratai straipsni, normalus auginimas visados buna sejomainos principu, sitaip zeme gauna proga pasiilseti, nes vienokios ar kitokios rusys is zemes iseikvoja vis sskirtingus naudinguosius elementus, ju kompensavimui ir varomos trasos. Jei jau uzsiemiai biodegalu gavybai skirtu augalu auginimu, tai tau jau nebe keliu hektaru reikia zemes plotu, ir juos reikia dirbti kas met, nes is kazko issilaikyti reikia. JAV, kaip rasoma straipsnyje, tam tikslui auginami kukuruzai, pas mus, Europoje, labiau pripazystami rapsai, taciau esmes nekeicia, kulturu sejomainos nera, sitaip zeme alinama ir norint ne gerinti, o bent islaikyti panasu auguma per ilga laika reikia vis daugiau trasu. Va, cia butent pagrindine straipsnio mintis. Reikia zvelgti placiau, nes kodel bandoma kiek apribodi itin galingus automobilius?, taip, jie sunaudoa kro ir uztercia kaip keli mazesni, taciau ar vienas nuimtas kazka pakeis?, ne, taciau nuimti visi, jau duos sioki toki rezultata.
vyckas 2009-09-23 10:39
Nejaugi manai, kad kasnors auginantis pvz kviecius, kas keli metai atsisakys viso pelno ir uzses savo laukus kazkuo kitu, kai vieto to gali naudot trasas ir tai jam atsiseis zymiai pigiau?Niekas taip nebedaro nes tai nepelninga ir visur viska lemia pinigai. As tik nesuprantu kodel butent biodegalu gamyba cia iskiriama, lyg ji butu didziausia to problema.
Arns 2009-09-23 10:51
matai, kviecius, bent jau Lietuvoje, kas augina, tas turi pudimus. Dideles bedos nera del to, kad esame ES, o ji turi kvotas, tai vel toks dalykas, kuris tiesiog neskatina nualinti zemes. Visai kas kita su biodegalu gamyba, subcidijos ir pan dalykai neatsizvelgia i nieka, tad tiesiog kiek turi zemes, tiek ir stengiamasi isnaudoti. Sitaip ir trasos tersia viska, ir zemes erozija pasparteja. Kaip jau minejau, biodegalu gamyba yra toks savytas dalykas, ji niekam nereikalinga, o be maista ilgai neisgyventum
Vytax 2009-09-23 10:53
Sėjomaina pagrinde gelbsti tik nuo augalų ligų, žolių ir kenkėjų. O dirvos cheminei sudėčiai tai neturi praktiškai jokios įtakos. Visi augalai vienodai eikvoja tas pačias chemines medžiagas (azotas, fosforas, kalis). Norint mažiau sunaudoti trąšų yra du keliai: Mažiau sėti laukų, kas kelis metus palikti pūdymus. Taikytis šiuolaikiškus tręšimo metodus (mažiau birių, daugiau skystų trąšų). Tiek vienu, tiek ir kitu atveju smarkiai kyla produkcijos kaina.
zet 2009-09-23 11:07
problema vis didejantis zmoniu skaicius, o is jo seka visokios nesamones.
ElniaRagis 2009-09-23 18:28
panaikini (ar bent bandai panaikint) problemą, tai dar 3-4 naujos atsiranda
Nerkashis 2009-09-25 10:38
To vyckas - biodegalai paminėti, manau, būtent dėl to, kad jie atseit mažina oro taršą. Tačiau turi ir šalutinį poveikį - mažėja žemės derlingumas, plotai naudingi maistui auginti ir straipsnyje paminėtos vandenynų mirties zonos.
Mikis 2010-03-26 13:43
Arns. Patylek nusisneki is vis net nesupranti apie ka sneki. Visiskai uzsakytas straipsnis. 1. Aplamai didėja trasu naudojimas zemdirbysteje. (planetai truksta maisto gamyba reiketu padidinti net iki 50%, tam ir kuriami atsparus kenkejams, ligoms ir .t.t GMO) 2. Kukuruzams sejomaina niekados nedaroma!!! Jeigu darytu butu paskutinis idiotas. 3. Idomu koki procenta amerikoje sudaro kurkuruzu plotas auginamas degalams. Naudojamos trasos ir kiekiai visiskai nesiskiria nuo tu kuriuas naudoja ir papradstiem kukuruzams auginti (maistiniams, pasariniams, popkornams). Ziaurus straipsnis gerai kad nors kiek ismanau apie zemdirbyste, o tai gali patiketi visu situ SUDU!
Arns 2010-03-26 17:07
1. Trūksta maisto? Atsakymas ne, jo yra per akis, tik netinkamas paskirstymas. Pvz Europoje jo daugiau nei reikia, tad ir švaistomas jis biodegalams, bei naikinimu(kas virš ES kvotų). Kitur panašiai, pinigo daugiau iš tokių projektų gaunama, tad ir vis plečiami plotai, bet ne dėl maisto. 2. Bet ir kukurūzai praktiškai išsskirtinai tik amerikoje tokiais dideliais kiekiai teauginami, nes kukurūzai gana lepus augalas. 3. "L. R. Brownas vertina, kad apie 30 proc. JAV grūdinių kultūrų derliaus 2008 m. bus skirta degalams gaminti. Europos Sąjungoje padėtis nėra tokia iškreipta – biodegalams tenka apie vieną procentą grūdinių kultūrų derliaus." http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=17868679
lt079if 2010-03-26 17:13
akivaizdžiai naftininkų užsakytas tyrimėlis... gėda