Kęstutis Girnius. Trečiasis ilgiausias JAV karas (39)
Ketvirtadienį prasidėjo devintieji Amerikos karo Afganistane metai. Tai trečiasis ilgiausias karas JAV istorijoje. Po dar septynių mėnesių jis bus pats ilgiausias. Nors pastaruoju metu žuvusių karių skaičius didėja, kol kas kare žuvo tik 800 karių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pradžių atrodė, jog Amerika ir jos sąjungininkai pasiekė greitą ir triuškinančią pergalę. Talibų valdžia buvo nuversta, „al-Qaedos“ stovyklos sunaikintos, jos vadovai priversti pabėgti ir slapstytis. Atrodė, kad tarptautinės bendruomenės paramos dėka Afganistanui išauš aukso amžius.
Nuo pat pradžių Amerika padarė didelių klaidų. O. bin Ladenui ir kitiems „al-Qaedos“ vadovams pasisekė pasitraukti iš kovos lauko ir rasti prieglobsčio Pakistane, nes Vašingtonas nutarė jų sulaikymą ir galutinį sunaikinimą patikėti vietos afganų kovotojams. „al-Qaeda“ juos papirko ir paspruko.
Prezidento George`o W. Busho dėmesys nukrypo į Iraką. Afganistane likęs mažas karių kontingentas negalėjo valdyti padėties, „al-Qaeda“ ir talibai atsigavo, sustiprėjo. Jei 2003 metais talibai valdė mažiau negu dešimtadalį Afganistano rajonų, tai pernai metų pabaigoje jau pusę.
Vašingtonas pradėjo didinti savo karių skaičių, vien šįmet pasiųsta dar 21 tūkst. karių. Dabar Afganistane tarnauja beveik 70 tūkst. amerikiečių ir dar 40 tūkst. sąjungininkų. Vyriausias kariuomenės vadas Afganistane generolas Stanley`is McChyrstalas viešai pasakė, kad reikia dar 40 tūkst. karių, norint stabilizuoti padėtį. Dėl tokio netaktiško kariškio kišimosi į politinius reikalus jis buvo švelniai pabartas.
Prezidentas neskuba priimti sprendimo, nors jis jau pasakė, kad karių skaičiaus nemažins ir kad pagrindinį dėmesį skirs „al-Qaedai“, kurią negailestingai puls, kur organizacija mėgintų įsitvirtinti.
Eiliniai amerikiečiai skeptiškai vertina Afganistano karą. Jau beveik pusė amerikiečių mano, kad reikia sumažinti karių skaičių, abejojama, ar Amerika gali laimėti šį karą. Ir valdančiuose sluoksniuose nėra vieningos nuomonės dėl tolesnių žingsnių, nors aišku, kad nebus traukiamasi. Šią savaitę demokratų ir respublikonų partijų vadovai pareiškė, kad jie palaikys prezidento politiką. Respublikonai pabrėžė, kad jie pritartų kareivių skaičiaus didinimui.
Strategija bus keičiama. Lyg šiol pagrindinis tikslas buvo nukauti kuo daugiau talibų ir kitų maištininkų. Dabar vieni generolai siūlo skirti pirmenybę pastangoms sukurti saugią aplinką afganams, izoliuoti sukilėlius, skatinti ūkio vystymąsi, gerinti šalies valdymą. Tam reikėtų gerokai daugiau karių. Kiti nuogąstauja, kad didėjantis Amerikos kareivių skaičius sukelia okupacijos regimybę, skatino afganus įsijungti į pasipriešinimo gretas. Tad siūloma sutelkti dėmesį į „al-Qaedos“ ir talibų vadovus, juos pulti ir naikinti nepilotuojamais lėktuvais ne tik Afganistane bet ir Pakistane, kur jie dažnai slapstosi. Per pastarąjį pusmetį šiuo būdu pasisekė nukauti daugelį talibų vadų.
Trečiadienį karo metinių proga talibų vadovybė paskelbė pranešimą, kuriame tvirtinama, kad jie nesukelia jokios grėsmės kitoms pasaulio šalims, bet siekia nepriklausomybės Afganistanui ir ketina sukurti musulmonišką respubliką. Talibai priekaištauja Vašingtonui, kad jis per greitai puolė Afganistaną ir jiems nepateikė tvirtų įrodymų, kad „al-Qaeda buvo atsakinga už rugsėjo 11 dienos puolimus.
Vieni žinovai aiškina, kad talibai nekelia ypatingo pavojaus Amerikai, o pasiekę pergalę neleistų „al-Qaedai“ sugrįžti ir įsitvirtinti šalyje, nes žino, kad tai sukeltų naujus amerikiečių antpuolius. Kiti laikosi priešingos nuomonės. Esą per pastaruosius aštuonerius metus sustiprėjo talibų ir teroristų ryšiai, jie vienas kitą palaiko, talibai perėmė „al-Qaedos“ ideologiją, tad reikia ir juos įveikti. Manoma, kad Barackas Obama priims sprendimą tik po kelių savaičių.
