„Wi-Fi“ poveikio gyvūnų smegenų veiklai tyrimai parodė, kad stresas ir „Wi-Fi“ spinduliuotė sukelia į nerimą panašų elgesį; tačiau atminties ir erdvinio mokymosi gebėjimams neturi įtakos. Padidėjęs oksidacinis stresas smegenų žievėje ir padidėjęs acetilcholinesterazės aktyvumas yra du gyvūnų smegenyse pastebėtų biocheminių pakitimų pavyzdžiai.

Šiek tiek nerimą kelia tai, kad per didelis „Wi-Fi“ ryšys gali turėti žalingą poveikį žmogaus smegenims.

Dėl sumažėjusio melatonino išsiskyrimo ir padidėjusio norepinefrino sekrecijos naktį, per didelis „Wi-Fi“ naudojimas buvo susijęs su nuovargiu, miego trūkumu ir mokymosi bei atminties sutrikimais.

Bet kokio ekrano (telefono, planšetės, TV ar kt.) ilgalaikis naudojimas taip pat yra susijęs su šiais pokyčiais, todėl tai nebūtinai yra vien tik „Wi-Fi“ ekspozicijos pasekmė, bet taip pat gali būti susiję su ekrano šviesa arba pernelyg dideliu stimuliavimu, kurį sukelia laikas, praleistas žiūrint į ekraną. „Wi-Fi“ naudojimo tyrimai parodė nevienodą poveikį smegenų veiklos elektroencefalografiniams įrašams: kai kurie tyrimai neparodė jokio poveikio, o kiti – neuropsichiatrinius pokyčius.

Įdomu tai, kad National Library of Medicine paskelbtas tyrimas parodė, kad lėtinis „Wi-Fi“ spinduliuotės poveikis gali sustiprinti pelių, kurių pažinimo sutrikimai yra panašūs į Alzheimerio ligos sukeltus sutrikimus, pažinimo gebėjimus.

Neįrodyta, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė turėtų neigiamo poveikio mažų vaikų emocijoms ar elgesiui.

Tačiau didesnis mobiliųjų telefonų bazinių stočių spinduliuotės kiekis buvo susijęs su mažų vaikų elgesio ir emocinėmis problemomis, apie kurias pranešė vaikų tėvai.

Nepaisant daugybės preliminarių tyrimų apie galimas žalingas „Wi-Fi“ poveikio pasekmes, dar per anksti daryti tvirtas išvadas apie galimą pavojų sveikatai. Daugumoje tyrimų naudojamas signalo intensyvumas yra daug didesnis nei faktinio aplinkos poveikio lygiai.

Tačiau vietinių belaidžių tinklų ir bazinių stočių generuojami radijo dažnio signalai, remiantis literatūra, yra silpnesni, nei reikalauja tarptautiniai standartai. Todėl norint tiksliai įvertinti „Wi-Fi“ spinduliuotės pasekmes žmogaus organizmui, reikia daugiau patikimų įrodymų.

Ar „Wi-Fi“ gali sukelti vėžį?

Kol kas galutinio atsakymo į šį klausimą nėra. Taip yra todėl, kad nėra tvirtų įrodymų, kad „Wi-Fi“ ar apskritai elektromagnetinė spinduliuotė tiesiogiai sukelia vėžį.

Pasak Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC), kuri yra Pasaulio sveikatos organizacijos dalis, elektromagnetinė spinduliuotė yra „galimai kancerogeniška žmonėms“. Trisdešimt mokslininkų peržiūrėjo duomenis apie elektromagnetinės spinduliuotės ir vėžio ryšį, kad priimtų tokį teiginį.

Tačiau elektromagnetinės spinduliuotės ir vėžio tyrimai parodė nenuoseklius rezultatus. Pavyzdžiui, 2017 m. atliktas literatūros vertinimas parodė, kad belaidžių įrenginių skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali padidinti gliomos – tam tikro tipo smegenų auglio – riziką. Tačiau 2018 m. atliktas tyrimas nerado įtikinamo ryšio tarp elektromagnetinės spinduliuotės ir smegenų auglių.

Tad galutinio verdikto nėra. O kaip šiuo klausimu laikosi tarptautinės saugos organizacijos?

Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra mobiliuosius telefonus įtraukė į „galimų kancerogenų“ sąrašą. Tai reiškia, kad nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti, ar jie yra kancerogenai, ar ne.

2018 m. atliktas tyrimas su pelėmis taip pat atskleidė, kad ilgalaikis mobiliojo telefono spinduliuotės poveikis padidino pelių smegenų ir širdies vėžio atvejų skaičių. Didėjantis „Wi-Fi“ ir ląstelių ekspozicijos kiekis buvo susijęs su hormoniniais pokyčiais ir oksidaciniu stresu graužikams – pokyčiais, kurie gali sukelti vėžį ar smegenų ligas.

Tačiau svarbu pažymėti, kad daugelio šių eksperimentų su gyvūnais metodai ir kokybiniai rodikliai buvo kritikuojami kaip netinkami taikant žmonėms.

Pavyzdžiui, keliuose iš labiausiai nerimą keliančių bandymų buvo naudojamos pelės, kurios buvo paveiktos daug kartų didesnėmis spinduliuotės dozėmis nei tos, kurias žmonės patiria naudodamiesi belaidžiais tinklais ar mobiliaisiais telefonais.

Be to, kiti šios temos ekspertai tvirtina, kad radijo bangų spinduliuotės lygis, kuris dabar veikia žmones (ir ypač vaikus), yra kitoks, ir tai kelia naujų rūpesčių. Taip pat turime nedaug tyrimų duomenų, kuriuose nagrinėjamas ilgalaikis, kaupiamasis poveikis, kai naudojama daugybė belaidžių tinklų ir įrenginių.

Taigi, jei nerimaujate dėl galimo „Wi-Fi“ pavojaus, belaidžius tinklus galima išjungti, kai jie nenaudojami, o belaidžius įtaisus galima laikyti toliau nuo kūno. Net jei galimi pavojai sveikatai tebėra hipotetiniai, retkarčiais atsijungti nuo interneto tikriausiai yra gera idėja jūsų psichinei sveikatai.

Kaip užblokuoti „Wi-Fi“ spinduliuotę?

Jei vis dar nerimaujate, nepaisant mūsų bandymų atskleisti faktus ir bet kokius susirūpinimus dėl „Wi-Fi“ spinduliuotės, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad apribotumėte spinduliuotės poveikį.

Pirmasis ir akivaizdžiausias yra „Wi-Fi“ nenaudoti arba išjungti, kai to tikrai nereikia. Tai išspręs problemą akimirksniu, tačiau turėsite susitaikyti su tuo, kad neprisijungsite prie interneto.

Be to, tai leidžia susitvarkyti tik su jūsų tiesiogiai valdomais „Wi-Fi“ šaltiniais. Dėl kitų galimų šaltinių yra keletas veikimo variantų, kurie jums gali praversti.

1. Stenkitės negyventi šalia mobiliųjų ryšių bokštų

Nors aukščiau jau apžvelgėme mobiliųjų ryšių bokštus, jų spinduliuotę, bet galbūt jūs vis dar dėl jų nerimaujate, tad vienas iš jūsų variantų yra tiesiog gyventi toliau nuo tokių bokštų.

Laikui bėgant, ypač didėjant 5G naudojimui, atsitraukti nuo jų, greičiausiai, taps vis didesniu iššūkiu. Galite apsvarstyti galimybę iš miesto persikelti į kaimišką vietovę. Tai žymiai, nors ir ne visiškai, sumažins tokių struktūrų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę.

2. Laidinis internetas jūsų namuose

Tada galite apsvarstyti galimybę savo namuose naudoti laidinį internetą. Tačiau laidinis internetas į kiekvieną namų kambarį gali būti brangesnis pasirinkimas ir toli gražu ne toks patogus.

3. Patikrinkite savo išmaniuosius valdiklius (jei tokių turite)

Išmanieji valdikliai dabar yra ant bangos, bet jie taip pat perduoda „Wi-Fi“ spinduliuotę. Tad verta pasitikrinti, kiek jie skleidžia tos spinduliuotės.

Tačiau atminkite, kad atvirkštinio kvadrato dėsnis taikomas visiems „Wi-Fi“ skleidžiantiems įrenginiams, neatsižvelgiant į jų dizainą ir naudojimą.

Tad viską apibendrinus, prieinama prie tokių bendrai žinomų ir patvirtintų faktų:

• „Wi-Fi“ yra tam tikra spinduliuotės forma
• „Wi-Fi“ signalai yra nejonizuojantys
• „Wi-Fi“ signalai dažniausiai yra neįtikėtinai mažo stiprumo ir susilpnėja didėjant atstumui
• Nors atrodo, kad net ir nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikis kelia pavojų, „Wi-Fi“ maršrutizatorių spinduliuotės lygis yra daug mažesnis už minimalią priimtą saugią ribą.

Taigi, jei turėjote abejonių dėl „Wi-Fi“ saugumo, tikimės, kad bent šiek tiek jas sumažinome.

Nors, žinoma, mokslas dar nėra visiškai baigęs diskusijas šia tema, tačiau didžioji dauguma įrodymų rodo, kad tai yra visiškai saugu. „Wi-Fi“ yra toks silpnas, kad bet koks jo poveikis nublanksta, palyginti su rimtesnėmis elektromagnetinės spinduliuotės grėsmėmis, esančiomis jūsų gyvenime.

Jei tikrai nerimaujate dėl radiacijos poveikio kasdieniame gyvenime, geriau reguliariai tepkitės kremu nuo saulės nei atsisakykite „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus.

Komentarai ()