Ekspertai perspėja apie didžiulį pavojų: „ChatGPT-5“ nebeįmanoma atskirti nuo žmogaus!“ ()
Naujoji „ChatGPT“ versija turėtų pasirodyti 2023 metų gruodį, o kai kurie ekspertai jau dabar skambina pavojaus varpais dėl pavojingų dirbtinio intelekto galimybių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Inovatorius ir programuotojas Siki Chenas teigė turintis patikimos informacijos apie „ChatGPT-5“ pasirodymą iki šių metų pabaigos, praneša „Interesting Engineering“.
„ChatGPT-5“ kuria „OpenAI“ įmonė, kuri neseniai išleido ketvirtąją populiariausio pasaulyje pokalbių roboto versiją.
Pasak Siki Cheno, atsiradus naujajai versijai, generatyvinis DI gali būti nebeatskiriamas nuo žmonių. Ekspertas tvirtina, jog kai kurie „Open AI“ darbuotojai mano, kad „ChatGPT-5“ pasieks AGI lygį. Santrumpa reiškia „Bendrasis dirbtinis intelektas“. Šiandien DI yra silpnas elementaraus žmogaus mąstymo algoritmas, tačiau perėjimas į aukštesnį lygį reiškia praktinį tapatumą su tuo, kaip žmogus mąsto ir suvokia pasaulį.
Bendrasis dirbtinis intelektas (AGI) yra hipotetinė dirbtinio intelekto (DI) forma, galinti suprasti arba išmokti bet kokią intelektualinę užduotį, kurią gali atlikti žmonės ar gyvūnai. Tai yra pagrindinis kai kurių tyrimų dirbtinio intelekto srityje tikslas ir dažna mokslinės fantastikos bei futurologijos tema.
AGI taip pat vadinama stipriu DI, visišku DI arba bendruoju dirbtiniu intelektu, nors kai kurie akademiniai šaltiniai terminą „stiprus DI“ pasilieka kompiuterių programoms, kurios patiria suvokimo jausmą arba sąmoningumą. Stiprus DI kontrastuoja su silpnu DI, kuris nėra sukurtas bendriems pažintiniams gebėjimams, o skirtas vienai konkrečiai problemai išspręsti.
Taip pat yra „super DI“ (ASI, Artificial Super Intelligence) – aukščiausias dirbtinio intelekto vystymosi etapas, kuriame jis visais atžvilgiais visiškai pranoksta žmogų, tačiau iki jo dar labai toli (laimei ar deja).
Tarp dirbtinio intelekto tyrinėtojų yra nusistovėjusi nuomonė, kad AGI geba:
- samprotauti, naudoti strategiją, spręsti galvosūkius ir priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis;
- reprezentuoti žinias, įskaitant sveiką protą;
- planuoti;
- studijuoti;
- bendrauti natūralia kalba;
- integruoti visus šiuos įgūdžius, siekiant bendrų tikslų.
Kiti svarbūs gebėjimai: gebėjimas jausti (pavyzdžiui, matyti ir girdėti) ir gebėjimas veikti (pavyzdžiui, judėti ir manipuliuoti objektais, keisti tyrimo vietą). Tai taip pat apimama galimybė aptikti pavojus ir į juos reaguoti. Daugelis požiūrių į intelektą (pavyzdžiui, pažinimo mokslas) atsižvelgia į papildomus bruožus, tokius kaip vaizduotė (gebėjimas formuoti protinius vaizdus ir sąvokas, kurios nebuvo užprogramuotos) ir autonomija.
Yra kompiuterinių sistemų, įskaitant šiuolaikinį dirbtinį intelektą, kurios pasižymi daugeliu šių gebėjimų, tačiau dar niekas nesukūrė visus kriterijus atitinkančio AGI.
Koks yra AGI pavojus?
Pasak Siki Cheno, jei „ChatGPT-5“ turės bent pusę funkcijų iš sąrašo, tikėkitės problemų. Žinoma, mes nekalbame apie gebėjimą matyti, girdėti ar bendrauti su daiktais, tačiau net mąstymo lygmenyje tokia raida gresia rimtu pavojumi.
Taip, vargu ar kūrėjams pavyks padaryti tokią sparčią pažangą kurdami AGI, tačiau reikšmingas pokalbių roboto patobulinimas leis socialinių tinklų platformose atsirasti labai įtikinamiems humanoidiniams robotams, leidžiantiems slapta skleisti žalingą dezinformaciją ir propagandą.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į tam tikrų įgaliojimų perdavimo AGI problemą. Juk jei jis gali sėkmingiau nei dabar atlikti „protines“ užduotis, tai žmonės, stengdamiesi palengvinti darbą, pokalbių robotui suteiks daugiau galios, o tai gali sukelti nenuspėjamų pasekmių.
Žinoma, AGI gali pagerinti produktyvumą pagreitindamas dirbtiniu intelektu pagrįstus procesus ir išlaisvindamas žmones nuo nuobodaus darbo. Tačiau suteikti DI daugiau galios ir kontrolės būtų klaidinga ir per anksti.
