V. Putinas liepė Rusijoje diegti „Linux“

Čia keli žaidimai viename pake, žmonės mokėjo pasirinktinai, kažkur apačioj yra koks bendras pelnas, koks vidurkis sumokėtas linux, windows ir mac os vartotojų http://www.wolfire.com/humble Linuxai tikrai geriau valstybės įstaigoms. Jei naudos naujausią OOo ir Thunderbird, gausi normalius laiškus ir normalesnius dokumentus nei 95 ofiso. Be to, jei sugalvos diegti naują programą, ją visiems kompiuteriams diegs per atnaujinimus. Nereiks tam specialistų. Saugumas ir svarbu, su windaus xp limituotu vartotoju kokį 50 procentų programų leidžia diegti. Nesuprantu kodėl ne 0. Su linuxu net patyrę gadintojai nieko nesugebės. Dėl darbuotojų apmokymo tai, parodau kur yra namų katalogas, dokumentai, pašto ikona, rašyklė, skaičiuoklė ir naqršyklė, nei programų centras. 10 min., po to smulkmenos kokios tai iškyla tik. Vertimai į lietuvių normalūs ir suprantami, ne taip kaip windausų tinkinimai ir panašios pievos. O jei darbuotojui tai per sunku, ne darbą su kompiuteriu reikėjo rinktis. Kaip jis gali tada kur nors tobulėti ir kelti kvalifikaciją.

Čia yra visuotinis reiškinys, nesvarbu kokia OS bebūtų. Nedidelių, mažų komercinių programų rinkoje išlieka vis mažiau. Iš esmės jau tėra tik dvi komercinių programų grupės: pagal spec. užsakymą kurtos (pvz. įmonių buhalterijos) programos ir gigantų (Adobe, Autodesk ir t.t.) programinė įrangos paketai. O visur kitur dažniausiai naudojamos tik nemokamos, dažnai atviro kodo alternatyvos. O atviras kodas smarkiai sumažina programinės įrangos gamybos išlaidas. Tarkim norėdamas sukurti media grotuvą ir pasirinkus atviro kodo kelią man nekiltų jokių problemų: paimu ffmpeg kodekus, kokią nors sqlite duombazę, QT4 GUI. Ir viską sulipdęs į vieną, turiu norimą programą. Greita ir paprasta. O ką turėčiau daryti uždaro kodo atveju? Iš kur paimti tarkim DivX ar h264 kodekus? Pirkti komercinius ar samdyti papildomų programuotojų komandą jiems kurti? Pirmu atveju aš savo programą galiu pardavinėti itin pigiai, gal būt net užteks tik įterpti reklamą ir pan., mainais tik į savo sukurto kodo viešinimą. O uždaro kodo atveju išlaidos bus didelės ir programos kaina irgi turės būti didelė. O dabar klausimas ką šiuo atveju rinksis vartotojas: pigų ar brangų?

Dar keletas mokamų žaidimų jau ateinančių į Ubuntu software center: http://www.omgubuntu.co.uk/2010/12/worl ... are-centre http://www.omgubuntu.co.uk/2011/01/angr ... -to-ubuntu Šiaip naujienos: Ubuntu runs on ARM Today. Windows 8 maybe *in two years*: http://www.omgubuntu.co.uk/2011/01/2ghz ... top-at-ces http://www.youtube.com/watch?v=D2hXFOyf9pE

Dabar pasiimk sakykim "10 top selling games 2010", pasižiūrėk kokioms platformoms jie kurti, įsitikink kad ten nėra jokio Linuxoidinio produkto, ir pagalvok kur TAVO klaida tavo argumentų grandinėje.

World of Goo jau net ir prieinamas is tikro.

Sorry, bet yra graudžiai juokinga, kai Linuxistai džiūgauja dėl kelių ant Linuxo nuportintų šūd-žaidimėlių, kurie štampuojami tūkstančiais per metus ir beveik niekada niekam neįdomūs. Ko gera paprasčiau tokius niekučius programuoti web-aplinkoje ir bandyti užsidirbti iš trafiko.

Cia ne shud-zaidimelis manau. http://www.ubuntugamer.com/2010/12/true ... -graphics/

Šiaip jau visa šita diskusija nugrybavo į šoną. Reikia skirti du skirtingus dalykus: (a) bendro naudojimo kompiuterį, kur Linux'as numatomoj ateityje neturi šansų ir (b) siaurai-specializuotą darbo vietą. Darbo vietai su griežtai apribotu ir standartizuotu programų rinkiniu, gal veikiančių ant vientipio organizuotai pirkto hardwaro, taigi darbo vietai keliami visai kitokie reikalavimai nei bendro naudojimo kompui. Pavyzdžiui kriterijus tikrai nėra prieinamų žaidimų rinkinys. Plius tokios korporacinės sistemos dažnai yra perkamos kaip visas "sprendimas", su hardwaru, softwaru, serveriais ir visokia tinkline infrastruktūra. Viskas priklauso nuo darbo pobūdžio. Pavyzdžiui pas mus darbe visi kompiuteriai yra dual-boot, su Windozais ir Linuxu, nes taip reikia

, prisiimdamas atsakomybę už visas tas komandas. Jei kyla nenumaldomas potraukis kirviu pasidaryt manikiūrą - čia OS nekalta.

Tamsta ar aš čia kalbėjau apie Linux? Pasiskaityk pirmąją mano žinutės dalį, kur kalbėjau apie programinės įrangos gigantus. Praktiškai visus populiariuosius žaidimus sukuria vien tik žaidimų rinkos gigantai (EA, Ubisoft, Nintendo ir t.t.). Kurios turi jau nuo seno susikūrusios savo žaidimų varikliukus ir kuriuos be perstojo tobulina. Ir visi šie žaidimai yra dideli savo apimtimi, prie kurių dirba ištisos žaidimų studijos. Dar vienas esmini s dalykas yra tas, kad žaidimų rinkos pagrindas yra konsolės ir būtent joms skiriamas pagrindinis dėmesys. Tarkim tu būtum programuotojas ir norėtum dirbti žaidimų rinkoje. Turėtum tik dvi išeitis: siekti įsidarbinti vienoje iš didžiųjų žaidimų studijų arba kurti paprastus Adobe Flash pagrindu veikiančius žaidimus (kurie iš principo yra praktiškai atviri), talpinti kokiame nors populiariame portale ir pinigus rinktis už reklamą. Nes pačiam sukurti savo žaidimo grafikos varikliuką, atlikti visus žaidimo turinio kūrimo darbus ir dar po visko tikėtis tą žaidimą pelningai parduoti yra beviltiška.

Na gerai, kalbėjai apie "atvirą kodą" Tačiau jeigu realybėje atviras kodas mažintų programinės įrangos gamybos išlaidas, tai ir būtų naudojamas komerciniuose produktuose. Tačiau taip realiame gyvenime taip nėra. Taigi tamstos prielaida neteisinga.

Tu visiškai teisus. Tokie atviro kodo projektai kaip Apache, MySQL, PHP, PostgreSQL, Android, Java, Python, Blender, OpenOffice, QT ir pan. yra tokia smulkmė, kad komercinis pasaulis su jais visiškai nesiterlioja... P.S. Dar keletas rimtų žaidimų išleistų Linux platformai (http://linux.about.com/b/2009/10/22/pen ... -linux.htm) ir labai rimtas žaidimų variklis (http://unigine.com/) Skeleton, būk geras - prieš kalbėdamas, bent normaliai pasidomėk, nes labai neprofesionaliai atrodo.

Paprasčiausias pavyzdys: LAMP (Linux + Apache + MySQL + PHP). Ką tai ne realus gyvenimas? Tūkstančiai kompanijų šį derinį naudoja. Kitas pavyzdys Google Chrome ir Android. Jos atviros, kodėl? Todėl, kad jose panaudota daugybė irgi atvirų technologijų. Google jas tik surišo į bendrą krūva ir gavo naujus produktus. Jei būtų imtas uždaro kodo kelias, Google būtų tekę tam išleisti neabejotinai didesnes sumas pinigų ir vargu ar tokie projektai būtų išvydę dienos šviesą.

Joomla, Drupal, Openbravo, Nginx, Wiki'iai, Dspace, Lighttpd, Tomcat, Python....ir t.t.

Prieš komentuodamas - perskaityk ką rašo tavo "oponentas"

Na as dar matau Oracle ir IBM.

Oracle su 6 irgi ne nykštukas.

beje $KOMERCINIS ir $OPEN_SOURCE nera tas pats kaip $NEKOMERCINIS ir $NEMOKAMAS. $OPEN_SOURCE nereiskia, kad jis yra $NEKOMERCINIS. Daznai zmones painioja *.savokas.