Estija sukūrė kibernetinę kariuomenę (11)
2007 metų balandį Estija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri patyrė kibernetinį karą. Vyriausybės, finansų ir žiniasklaidos kompanijų kompiuteriai buvo paralyžiuoti atakų, kurios, pasak valdžios atstovų, kilo iš Rusijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per šiuos kelerius metus po kibernetinių išpuolių Estija vėl išsiskyrė: dabar ji tapo pavyzdžiu, kaip šalis gali apsiginti per kibernetinį karą. Atsakomybė tokiu atveju dabar tektų programuotojams, kompiuterių mokslininkams ir programinės įrangos kūrėjams, sudarantiems Kibernetines gynybos pajėgas – savanorišką organizaciją, kuri karo atveju vykdytų kariuomenės vado nurodymus, rašo tinklalapis npr.org.
Treniruojasi kas savaitgalį
„Mūsų sąjunga į vieną vietą sujungia kibernetinės gynybos specialistus, dirbančius ir privačiame sektoriuje, ir skirtingose vyriausybės įstaigose“, – sako Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo. Jo teigimu, pajėgos treniruojasi kiekvieną savaitgalį, kad kuo geriau pasirengtų netikėtoms kibernetinėms atakoms.
Estijos gynybos pajėgose yra tik viena tokia divizija, tačiau tai yra sukarintos savanorių pajėgos, pasiryžusios apginti šalies saugumą ir išsaugoti jos nepriklausomybę.
J. Aaviksoo teigia, kad Estijos civiliai turi būti pasirengę mobilizacijai ir ginti savo šalį, nes yra patyrę invaziją ir okupaciją: 1939 metais sovietų armijos, 1941 metais – Vokietijos, o vėliau – Sovietų Sąjungos, kuri okupavo Estiją iki 1991 metų.
„Pasipriešinimas okupacinėms pajėgoms giliai įsišaknijęs Estijos gyventojų sąmonėje, – sako J. Aaviksoo. – Manau, kad tai sukuria pagrindą bendrai gynybai suvokti Estijos atžvilgiu.“
Atakuota iš Rusijos
Estijai 2007 metų kibernetinės atakos buvo įvykdytos po to, kai šalies Vyriausybė nusprendė perkelti Bronzinio kario skulptūrą. Netrukus valdžios atstovai susekė, kad atakas įvykdė Rusija, o pastarąją toks valdžios pareiškimas smarkiai papiktino. Praėjusių metų rugsėjį J. Aaviksoo apibūdino šias atakas kaip „koordinuotą bandymą destabilizuoti mūsų Vyriausybę“.
Nesvarbu, kas įvykdė šias atakas, tačiau kibernetinio karo metodų pasirinkimas buvo veiksmingas. Estija yra viena labiausiai kompiuterizuotų valstybių pasaulyje. 80 proc. visų Estijos gyventojų moka mokesčius internetu ir naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis.
Burs šauktinius
Kibernetinės grėsmės jausmas Estijoje tapo pagrindine priežastimi susikurti Kibernetinės gynybos pajėgoms. Jokia kita demokratinė valstybė neturi jokių panašių pajėgų, kur kompiuterių specialistai būtų pasirengę apginti savo šalies kibernetinę infrastruktūrą.
J. Aaviksoo sako, kad Estijai buvo svarbu turėti kvalifikuotą kibernetinę kariuomenę. Valdžios atstovai gali bet kada įsteigti šauktinių kariuomenę, kad būtų užtikrinta, jog, esant nepaprastajai padėčiai šalyje, kiekvienas kibernetikos ekspertas šalyje būtų prieinamas.
„Mes galvojame įsteigti šauktinių tarnybą, kibernetinę tarnybą, – sako J. Aaviksoo. – Šią idėją jau kuris laikas svarstome. Dar neturime sistemos ir nepriėmėme reikiamų įstatymų, tačiau tai yra vienas iš pasirinkimų.“
Jungtinėse Valstijose geriausi kibernetinio saugumo ekspertai dirba privačiame sektoriuje ir negali atlikti Vyriausybės tarnybos net esant nepaprastajai padėčiai. George'o Busho jaunesniojo prezidentavimo laikais Stewartas Bakeris mėgino koordinuoti kibernetinės gynybos pastangas JAV valstybės gynybos departamente. Jo teigimu, tokios Kibernetinės gynybos pajėgos kaip Estijoje būtų labai naudingos.
„Tai reiškia, kad žmonės privačiame sektoriuje kas kartą atnaujina įgūdžius, o nelaimės atveju juos galima pašaukti, – sako S. Bakeris. – Tai protingas požiūris. Viliuosi, kad mūsų santykiai su savo informacinių technologijų (IT) sektoriumi bus tokie patys.“
Savarankiškai neapsigins
Kai geriausi kibernetinio saugumo ekspertai yra pasirengę prireikus bendromis pastangomis apginti savo šalį, valstybės kompiuterių tinklai gali būti apsaugoti kur kas veiksmingiau. Estijoje, kaip ir JAV, informacinės technologijos, palaikančios energijos, transporto ir finansų sistemas, daugiausia sutelktos privačiose rankose. Atsakomybę apginti šias IT infrastruktūras pasiskirsto Vyriausybė ir privatūs veikėjai, dėl to visuomet atsiranda saugumo spragų.
„Žmonės, dirbantys JAV IT sferoje, linkę įtariai žiūrėti į Vyriausybę, – teigia S. Bakeris. – Galbūt jie mano esantys protingesni už vyriausybes ir galintys savarankiškai apsiginti nuo atakos.“
Tiesioginė Estijos kibernetinio karo patirtis greičiausiai palengvino Vyriausybės siekius įgyvendinti naujoviškas saugumo priemones, nuo Kibernetinės gynybos pajėgų iki naujų reikalavimų naudojantis elektroninėmis identifikacijos kortelėmis. Daugelyje šalių tokie veiksmai sulauktų didelio pasipriešinimo. Tačiau tai reiškia, kad Estija dabar turi galimybę tapti visiems pavyzdžiu. NATO jau pripažino Estijos pastangas: naujai sukurto aljanso Kibernetinės gynybos centro būstinė įkurta Taline.
FAKTAI:
2008 metais per Rusijos ir Gruzijos konfliktą buvo įvykdytos kibernetinės atakos prieš Rusijos, Pietų Osetijos, Gruzijos ir Azerbaidžano internetinius tinklalapius.
2007 metais Estijoje, kai buvo perkelta daug ginčų sukėlusi Bronzinio kario statula, buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš šalies parlamento, bankų, ministerijų ir žiniasklaidos internetinius puslapius.
Šiuo metu savo kibernetines pajėgas turi 120 pasaulio valstybių. Didžiausias pajėgas turi Kinija (120 tūkst. karių), Rusija ir Šiaurės Korėja.
Kinijos nacionalinėje saugumo strategijoje teigiama, kad šalis iki 2050 metų turi dominuoti kibernetinėje srityje.
