Lietuva – 42-a pasaulyje pagal IT vystymąsi

O nieks nei pasidžiaugė, nei pagalvojo, kad ši sfera galėtų būti Lietuvos ateities kryptis, kuria reikėtų tobulėti. Pamėginti paspelioti į ateitį (pvz kai buvo Donskio straipsnis "Lietuva 2030-siais"). Na ką nors dar tokio pakomentuokite, o tai tą patį šimtą kartų girdėti yra nuobodu, kad viskas blogai, kad visi kiti blogi, tik aš vienas šventas, visi taip galvoja, tai tą ir turime - nėra čia reikalo zysti. O čia žinok nieko jau nebepadarysi. Vienintėlis dalykas kas tokiu atveju galioja - "kvailį ir bažnyčioje muša", kitas kelias kaip švietimas yra per daug sudėtingas ir ilgas procesas.

Taip ir nesupratau ar technologijos gėris ar blogis.

Priklauso nuo to, iš kokios perspektyvos pažvelgsi - natūralisto/gamtos mylėtojo/romantiko/jausmais pasikliaujančio žmogaus arba inžinieriaus/finansininko/kt. rūšies kapitalistinės žiurkės. Žinoma, aukso vidurys šiuo atveju reiškia tobulą balansą, kurio atrasti daugelyje sričių be didelės technologinės pažangos neįmanoma. Venus Project vizija yra teisinga, nežinau, koks pusgalvis, kenčiantis nuo paranojos, galėtų čia įžvelgti dar vieną klastotę, absoliučius piniginius spąstus, kai surenkami dosniųjų pinigai ir tiesiog išrūkstama iš akiračio. O gal būna, tik nesu tiek patirčių sukaupęs...

Visa esmė tame kad pinigai plauks pastoviai ir bėgtis niekur, užteks susukti nauja filmuką ir liaudis bus patenkinta. Po to galės prašyt paremt partijos kūrimą siekiant keist pasauli į gerą. Juk be valdžios nieko nepadarysi, štai ir dar viena žaliujų partija.

Oi kaip blogai gyventi, kaip butu gerai gyventi, jei dirbti nereiketu, mokytis nereiketu, resursu naudot nereiketu ir t.t. ir t.t. Deja niekas is nieko neatsiranda. Jei staiga galetu pardavinet naujausias technologijas uz kelis litus - tai ir pardavinetu, deja niekas taip nevyksta, kas manot kitaip, tai gal bent kazka ismokit is gyvenimo ir kad ir mokyklinio ekonomikos vadovelio!

Kai žmogus nesugebantis pats kurti vertės ir šneka , kaip čia Lietuvoje lievai , kad valdžia mūsų nesugeba išlaikyti tokiame lygyje kaip skandinavai, tai šlykštu darosi. Žiurėkit į Japonija, tokį drebėjimą atlaikė, per kiek laiko beveik atsistatė? Greičiau nei pas mus kelius pataiso, nes jie dirba, jie stengiasi ir neverkšlena atsisėdę. Ir nesiskūskit , kad reik Optima linija valgyt jei nesugebat daugiau paverkšlenimo į forumą nuveikt. Tame išsvajotame užsienyje tą patį valgytumėt indus plaudami, tiesiog nebūtų gėda šūdą užseniečiams srėbt, nes į Lietuvą grįžus galėtumėt pavaidint savaitę , kad pinigų turit, o tada vėl į svajonių užsienį atgal...

o tu aiškiaregis

Dar prie 10 valandų darbo per dieną dar tiek pat dirbt, kad galėtų oriai pragyvent? Tokie pat klausimai kyla su visomis specialybėmis. Žmogus ir taip dirba, ką jis dar gali padaryt? Vienetai, kurie turi galimybių, gali įkurt verslą. Bet tik vienetai. O ką kiti gali padaryt?

Kiekviena tauta skiriasi savo identitetu. Vieni, vietoj to, kad ką nors darytų, skundžiasi ir verkia. Vietoj, kad dirbtu kitiems, dirba sau ir randa šimtus priežasčių tam. Čia daugiau, nei asmenybės bruožai, tai tautos kultūra. Juk žinome, prie ko privedė amerikiečius jų gyvenimo būdas. Deja, tokios mintys pasitvirtina iš istorinės pusės, bei veda tiesiai į nacionalizmą. Ir ką būtume pasiekė patys, be sovietizasijos? Be sunaikinto mūsų, kaip lietuvių mentaliteto? Juk męs visur ir visada pasižymėjome išskirtinėmis asmenybėmis. Kaip ir tada, taip ir dabar, Lietuvoje pilna gabių žmonių, kurie dirbdami ir stengdamiesi, galėtų susikurti gerovę Lietuvoje ne tik sau, bet ir kitiems. Tada, kaip ir sakiau, pasiektumėm šioje srityje daug daugiau, nei esame atlike dabar. Nors tokios mano idealistinės mintys, su amžiumi- išgaruos. Ypač, kai pats svarstau emigruoti. Bet ne dėl blogo gyvenimo ar dar ko, bet tiesiog mano pasirinkto profesijos neegzistavimo, Lietuvoje. Ir tiesą sakant, net nesinori niekur vykti. Bet, deja, tai privalu... Ir baikite su tais of-topic'ais. Jei norite išsilieti ant Lietuvos, susikurkite tam temą, kurioje išsilietumėte. O šioje, tereikia tik pagirti žmonės, kurie dirba šioje srityje ir pasiekė tiek daug. Juk esame tik maža tauta, bandanti atsigauti nuo patirtų nuoskaudų, bei traumų. Ir nežinau, kaip kitiems, bet mažais žingsniukais- męs tai stabiliai ir darome.