„Startuoja intervencija. Blokuojamas TCP 443.“ Monstriški įvykiai prie sienos ()
Ekspertai daro išvadą.
© David Yu (free to use) | https://www.pexels.com/photo/a-view-of-a-city-during-the-night-4261570/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija neseniai pradėjo testuoti „Didžiąją ugniasienę“ – interneto cenzūros sistemą, kuri kontroliuoja duomenų srautą šalies viduje. Ekspertai teigia, kad ir Baltijos šalys turi būti pasirengusios galimam tinklų „skilimui“, rašo „postimees.ee“.
Kinijos skaitmeninė izoliacija
Kinija skaitmeninėje erdvėje savanoriškai ir iš dalies izoliavosi nuo likusio pasaulio. Naktį iš rugpjūčio 19 į 20 dieną 74 minutėms buvo blokuojamas duomenų perdavimas per TCP 443 prievadą (angl. port), kuris yra pagrindinis saugių HTTPS ryšių kanalas. Dėl to Kinijos vartotojai prarado prieigą prie daugumos užsienio svetainių ir debesų paslaugų, įskaitant „Apple iCloud“ ir „Tesla“.
Vietoj įprasto turinio filtravimo, Kinijos sistemos pradėjo aktyviai siųsti suklastotus TCP paketus, priverstinai nutraukdamos ryšius su užsienio ištekliais. Įdomu tai, kad intervencija buvo selektyvi – blokuotas tik 443 prievadas, o kiti populiarūs prievadai (pavyzdžiui, 22, 80 ar 8443) liko aktyvūs.
Pasaulis skyla į dvi interneto puses
|
Tai, kas įvyko, rodo tikslų intervencijos pobūdį, kurio tikslas yra išbandyti naujas technines galimybes, nerizikuojant visiškai atjungti šalies nuo interneto. Analitikai mano, kad incidentas galėjo būti susijęs su nauja, anksčiau nedokumentuota technine ar programine įranga, o tai didina klaidos tikimybę testavimo metu. Įdomu, kad tą pačią dieną interneto srauto kritimas buvo užfiksuotas ir Pakistane, o tai gali reikšti, kad naudojamos panašios cenzūros technologijos.
Jau seniai pripratome prie minties, kad internetas yra vieningas globalus tinklas, tačiau dėl geopolitikos ši idėja dabar žlunga. Kinija, Rusija, Iranas ir kitos šalys vis labiau demonstruoja „skaitmeninį suverenitetą“, bet iš tikrųjų jos formuoja uždaras informacijos grandines. Baltijos šalys yra prie sienos tarp dviejų interneto pasaulių – laisvo ir kontroliuojamo.
Pavyzdžiui, Estijos statistikos duomenimis, daugiau nei 96 % Estijos namų ūkių turi prieigą prie interneto, o 99 % viešųjų paslaugų teikiamos internetu – tai daro šalį viena labiausiai skaitmeniškai priklausomų pasaulyje. Daugiau nei 70 % Estijos įmonių kasdienėje veikloje naudoja debesų platformas, todėl bet kokie tyčiniai ar netyčiniai trikdžiai globaliame tinkle gali būti jautrūs verslo procesams ir vyriausybės funkcijoms. Net trumpalaikiai tarptautinės interneto infrastruktūros trikdžiai gali paveikti prieigą prie kritiškai svarbių paslaugų, ypač jei šiuose procesuose dalyvauja užsienio tiekėjai arba klientai iš šalių, kuriose interneto prieiga yra ribota.
Ko imtis Baltijos šalims?
Ekspertai daro išvadą, kad tai, kas įvyko Kinijoje, pirmiausia paveikė srautą iš šalies į išorę, tačiau bet kokie reikšmingi interneto sutrikimai visame pasaulyje gali paveikti debesų paslaugų veikimą, įskaitant paslaugas, kurios naudojamos pas mus, ypač jei paslaugos architektūra priklauso nuo jungčių su regionais, turinčiais nestabilų internetą.
Baltijos šalims nėra pagrindo panikuoti, tai greičiau skaitmeninės infrastruktūros patikrinimas – kiek esame pasirengę scenarijui, kuriame interneto dalys tampa neprieinamos dėl kažkieno valios, ir kaip tokiomis aplinkybėmis užtikrinti jo paslaugų stabilumą, saugumą ir komunikaciją.
