Kiek muzikantai uždirba internete ir „ant žemės“?

Nu tai kas dabar didžiausi piratai? Geriausia su itunes, susimoki 144 žalius ir dar po to jie nuskaičiuoja 30proc. nuo kiekvieno tavo pardavimo. Tikrai žiaurus atvejis sakykit ką norit. Galima būtų išskaičiuot kuriai piratų daliai lygios yra tokios parduotuvės. Tiksliau sakant kiek viena parduotuvė atstoja piratų.. Iš tiesų jeigu tik tiek autoriams atitenka nuo vieno dainos parsisiuntimo, tada internetu prekiauti neapsimoka, vien dėl to kad labai daug kartų padidėja tikimybė kad tavo dainą kas nors už dyką paplatins. Aš asmeniškai nematau prasmės pirkt internetu dėl tam tikrų dalykų: 1. galima rast nemokamai 2. jokios išliekamosios vertės, hardas gali lūžt, failas gali išsitrynt. 3. Jeigu jau pirkt tai perki albumą kokiam cd ar vinyle, tokiu atveju gali kolekcionuot, išlieka kažkokia vertė ir turi jau daiktą, o ne informaciją. Man kažkaip atrodo kad pervedimų ir atsiskaitymų internetu kainos kainos yra pernelyg daug užkeltos. Kaip čia teigiama vien nusiperkant cd internetu nuo 14 žalių bankas ir parduotuvė nuskaičiuoja 3 žalius. O cd gamyba kainuoja 5 žalius. Tai taip gaunasi kad gaminti realų daiktą beveik tiek pat kainuoja kiek pervest pinigus iš banko? kažkas man nesiriša šitoj vietoj, mano nuomone kaina bent kelis kartus turi būt mažesnė, nes juk nelogiška. O geriausia kad iš 14 žalių uždirba tik 6 žalius, kažkoks absurdas tokiu atveju.

Dėl nelogiškumo: - Tam, kad iš viso atsirastų ta muzikos talpykla reikia sukurti visą infrastruktūrą - kainavo ne vieną šimtą tūkstančių, kai kuriais atvejais - kelis ir daugiau milijonų; - Sistemą reikia nuolatos prižiūrėti, atnaujinti, užtaisinėti saugumo spragas, kad koks gyvenimu nepatenkintas hakeris nenulaužtų visos sistemos, nepasisavintų žmonių informacijos - taigi, prisideda administracinės bei R&D išlaidos; - Visos komandos išlaikymas - tolesni administraciniai mokesčiai; - Jei niekas apie tokią sistemą nežinos, tai niekas jos ir nenaudos - marketingo, reklamos išlaidos; - Klausantis/siunčiantis muziką naudojamas interneto srautas - kintamieji+fiksuoti kaštai; - Mokesčiai valstybei - svertas, kuris sumažina pelną, tad reikia dar šiek tiek kilstelt mokesčius; - Ir dar begalė kitų nenumatytų išlaidų, kurias turi kompensuoti pajamos iš parduodamų sistemoje albumų/kūrinių. Visa tai susumavus nemanau, kad platinimo mokesčio skirtumas "labai didelis" lyginant su paprastos gamybos kaštais 3 vs 5-6 USD. O 144USD, tai tik priemonė prafiltruoti "trolintojus", kurių gaila, bet internete netrūksta.

Nu nežinau nežinau, kiekviena organizacija yra orientuota į jos klientus, todėl uri stengtis kuo labiau mažint mokesčius. O kas jiems trukdo susikurt savo internetinę svetainę ir ten pardavinėt muziką? beje dėl tų mokesčių, o kas išlaiko šitą tinklapį? jeigu jau tokie dideli serverių išlaikymo kaštai ir t.t. čia muzika visiškai nemokama, tinklapis gyvena nebent iš reklamos, bet ir tų reklamų čia ne tiek jau daug. Aš visgi laikausi nuomonės, kad tie mokesčiai per daug užkelti. O šimta tūkstantinės investicijos nieko nuostabaus, nereikia tikėtis kad atsipirks per metus, panašu kad tokių tinklapių administracija to tikisi.. http://www.jamendo.com/en/

Na taip, kadangi nėra daug "rinkos žaidėjų", kompanijos gali sau leisti turėti papildomą pelną (viršijantą minimalų - atperkantį investicijos rizikingumą) naudojant didesnius mokesčius. Jei tas pelnas tiesiog tampa investuotojų dividendais, tada gali rasti argumentų jog tai neteisinga. Bet jei pelno perviršis naudojamas tolesniam kompanijos produktų plėtimui - išlošia tie patys eiliniai vartotojai bei muzikos kūrėjai (suminė visuomenės nauda padidėja). Kas dėl savo svetainės - ji nebūtų už dyką (greičiausiai kainuotų daugiau nei tuos pačius 144USD), plius grupė gali tikėtis, kad jei parduos tam tikrą skaičių albumų platintojų svetainėse, galop atsiras topuose, kas pardavimus tik padidintų. Dėl jamendo išsilaikymo: reklama + Jamendo PRO + (tikriausiai) pajamos iš 3rd party newsletters + (tikriausiai) netiesioginiai šaltiniai. Dėl atsipirkimo: tai veikia tas pats rizikos faktorius - kadangi internete inovacijos sklinda daug greičiau, tai naturalu tikėtis, kad investicijos atsipirkimas turėtų būti taip pat greitesnis, nes turint mažą atsipirkimo rodiklį, pradinė suma gali taip ir nebegrįžti (lyginant su alternatyviom mažos rizikos investicijom). Nesakau, kad mokesčiai "teisingo dydžio" sistemų vartotojams, tiesiog noriu parodyti, kad jie pilnai suprantami pagal esamas rinkos aplinkybes ir kaip minėjau gali pavirsti į papildomą tų pačių vartotojų naudą (http://tutor2u.net/economics/revision-n ... iency.html).