Prieš keletą metų mikroprocesoriai nustojo tarsi cunamis auginti taktinius dažnius. Kad būtų galima toliau tobulinti elektroniką, kūrėjams teko pakeisti mikroschemų architektūrą. Pradėta diegti daug branduolių viename kristale. Šiandien standartinis mikroprocesorius gali turėti šešis, aštuonis ar net daugiau branduolių.

Šie branduoliai tarpusavyje sujungti keletu laidininkų, kurie vadinami magistralėmis. Tiesa, šiuolaikinių magistralių problema ta, jog tam tikru ryšio metu kiekvieną laiko atkarpą gali „kalbėtis“ tik viena branduolių pora. Šis efektas gali tapti rimtu apribojimu būsimiems procesoriams, kurių viename kristale bus šimtai ir net tūkstančiai branduolių. Elektrotechnikos ir skaičiavimo sistemų teorijos mokslininkas Li-Shiuan Peh iš Masačiusetso technologinio instituto siūlo tarp branduolių sukurti jungtis tokiu principu, kaip tai vyksta užtikrinant komunikacijas internete, t. y. pasinaudoti paketiniu apsikeitimu duomenimis.

Šiuo tikslu kiekvienas mikroprocesoriaus branduolys turėtų turėti integruotą maršrutizatorių (angl. router), kuris išsiųstų duomenų paketus bet kuriam prieinamam adresui, priklausomai nuo branduolių sudaromo tinklo būsenos ir galimybių. Daugybę branduolių turintys procesoriai dirba greičiau už vieno branduolio, nes duomenys paskirstomi per kelis skaičiavimo centrus, kurie dirba vienu metu su mažesnėmis duomenų ar užduočių porcijomis. Branduoliai, atliekantys vieną užduotį, privalo turėti ryšį vienas su kitu, tačiau magistralės turi apribojimų, taigi apribojimų turi ir procesoriai, negalintys sparčiai auginti branduolių.

Dabartiniai dešimties branduolių procesoriai, naudojami galinguose serveriuose, turi po kelias magistrales, tačiau toks pat sprendimas procesoriams su šimtu branduoliu būtų neefektyvus. Taigi gali tekti pasinaudoti Li-Shiuan Peh patarimu. Tiesa, kol kas neaišku, kaip toks sprendimas atsilieps mikroprocesoriaus energijos sąnaudoms ar kai kuriems mikroelektroninės architektūros sprendimams.

Komentarai (0)