VU profesoriaus komentaras. Debesų kompiuterija: grėsmės ir galimybės (2)
Debesų kompiuterijos idėja nenauja. Naujame technologiniame lygmenyje atgimė XX amžiaus pabaigoje išnykę skaičiavimo centrai. Idėjos esmė – centralizuoti kompiuterinius išteklius, t.y. aparatūrą, programas ir duomenis, sutelkiant juos vadinamuosiuose debesyse ir per kompiuterių tinklą, paprastai, per internetą teikiant juos kaip paslaugas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokie debesys ypač naudingi nedidelėms organizacijoms bei įmonėms. Joms nebereikia galingų kompiuterių, juos aptarnaujančio personalo, atsilaisvina jų užimtos patalpos. Nebereikia pirkti vis naudojamų programų naujų versijų. Jas įsigyja debesų savininkai, o paslaugų kaina dėl to paprastai nekinta. Debesys naudingi įvairioms bendruomenėms, kurios, kooperuodamos savo narių lėšas, gali sutelkti visus joms reikalingus kompiuterinius išteklius ir susikurti savą debesėlį.
Gali būti kuriami ir valstybės masto sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigų debesys. Didžiosios IT korporacijos, tokios kaip, tarkime, „Microsoft“ taip pat išlošia, nes praktiškai dingsta kompiuterinio piratavimo galimybės. Paslaugos nepavogsi.
Privalumų daug, tačiau, greta naujų galimybių atsiranda ir naujos grėsmės. Ne visos jos jau išryškėjo. Kai kurios ateityje, matyt, bus pašalintos. Aptarsime svarbiausias šios dienos grėsmes.
Į debesį galima įsilaužti. Viliodami klientus, kai kurių debesų savininkai leidžia kurį laiką paslaugas gauti nemokamai ir nelabai kontroliuoja, kas tuo naudojasi. Šitaip nesąžiningiems asmenims ir netgi tikriems nusikaltėliams atsiranda galimybė iš debesies siųsti kompiuterines šiukšles, platinti virusus, bandyti įsilaužinėti į bankus ar kur nors kitur. Galima įsilaužti ir į vadinamąsias klientų sąskaitas, t.y. duomenų rinkmenas, kuriose saugomi prieigos slaptažodžiai, kredencialai ir kiti kliento asmeniniai duomenys. Pavogus šiuos duomenis, galima ne tik kliento sąskaita naudotis visomis debesies teikiamomis paslaugomis, bet ir įgyti laisvą prieigą prie visų debesyje saugomų jo duomenų.
Be to, klientų prieigos prie debesies būdai taip pat dar nėra pakankamai saugūs ir tai sudaro galimybes perimti klientų konfidencialius duomenis ar kitais būdais pažeisti debesimi besinaudojančių organizacijų saugą. Sudėtinga apsaugoti debesyse saugomus duomenis ir nuo tuos debesis prižiūrinčio techninio personalo, kuriame gali pasitaikyti nesąžiningų asmenų. Nesąžiningas gali būti netgi pats debesies savininkas. Be to, klientas rizikuoja prarasti visus savo duomenis įvykus kokiam nors rimtam gedimui debesyje. Gali atsitikti, jog nepavyks sudaryti skubaus sandorio ar sutvarkyti kitą svarbų reikalą, laikinai praradus ryšį su debesiu.
Yra ir kitokio pobūdžio grėsmių. Paslaugos debesyse yra skirstomos klientams programiškai. Paslauga tuo pat metu gali naudotis daug klientų ir kuris nors iš jų gali paveikti paslaugą skirstančią programą, monopolizuoti paslaugą ir permesti dalį mokesčio už paslaugą kitiems tuo pat metu ja besinaudojantiems klientams, nors jie praktiškai paslaugos negavo, o visą laiką tiktai laukė, kada ją gaus.
Dar viena grėsmė yra grėsmė gamtai. Debesyse sutelkiami tūkstančiai kompiuterių, naudojančių daug elektros energijos ir išskiriančių daug šilumos. Bandoma kurti energiją taupančias kompiuterines programas, galvojama kaip tą šilumą panaudoti patalpų šildymui, tačiau problema dar neišspręsta.
Nepaisant viso to, debesys niekur neišnyks. Kaip ir kitais atvejais, techninė pažanga pagimdė ir naujas problemas, kurios vienaip ar kitaip bus sprendžiamos.
Prof. Albertas Čaplinskas, VU Matematikos ir informatikos instituto programų sistemų inžinerijos skyriaus vedėjas
