„Facebook“ darbdavį debilu išvadinusi kaunietė neteko darbo. Teisininko komentaras (12)
Radijo stotis „Pūkas“ ir „Pūkas 2” bei regioninę Kauno televiziją „Pūkas TV“ valdantis verslininkas Kęstutis Pūkas ėmėsi veiksmų prieš įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ parašusią dabar jau buvusią savo darbuotoją Virginiją Maksvytytę. Verslininko teigimu, merginos įrašai socialiniame tinkle ne tik nedera su etika, bet yra ir šmeižikiški. K. Pūkas ne tik atleido darbuotoją, bet ir žada kreiptis į teismą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išvadino debilu
Praėjusį šeštadienį K. Pūko vadovaujama organizacija „Kitokia Lietuva“ Kaune organizavo mitingą. Tai matyt nelabai patiko radijo laidų vedėjai ir žurnalistei V. Maksvytytei.
Tokį įrašą (kalba netaisyta) savo paskyroje paskelbė V. Maksvytytė. Beje, kiek vėliau šis įrašas „nuo sienos“ dingo.
Pati V. Maksvytytė nuo bet kokių komentarų susilaikė.
Tuo tarpu K. Pūkas teigė, kad atsisveikinti su V. Maksvytyte nusprendė ne tik jis, bet ir visas kolektyvas.
„Kolektyvas pasmerkė tokius veiksmus. Aš sukviečiau visą kolektyvą. Kolektyvas pasmerkė ir priėmė tokį sprendimą, nubalsavo. Aš manau, kad žmogus turi jausti atsakomybę už tai, ką jis rašo. Aš dar turbūt kreipsiuos į teismą už tokius dalykus. Tai šmeižikiški dalykai“, - sakė K. Pūkas.
Verslininkas taip pat teigė, kad reklaminių lankstinukų dalijimas buvo visuomeninė veikla, o žurnalistų reklamuoti renginio niekas jėga nevertė.
„Čia klausimas, ar priklauso. Tai yra visuomeninė veikla. Jei ji visuomeniška - ji tai daro, jei ne – nedaro. Tai nereikia imti ir naikinti – tai yra piktybiškas turto naikinimas. Aš tokių dalykų nesureikšminu, bet jei žmogus nelaimingas dirbdamas tokį darbą tai parašė pareiškimą ir išėjo. Ji aiškiai parašė, kad jai su mumis nepakeliui“, - sakė K. Pūkas.
Advokatas: kas būna darbdavį „Facebook“ išvadinus debilu
Darbo teisės specialistas, advokatas, Mykolo Romerio universiteto docentas Justinas Usonis teigia, kad istorija, kai už komentarą internete atleidžiamas darbuotojas, turi būti gerai išanalizuota. Pirmiausiai esą reikia išsiaiškinti, ar ginčas susijęs su darbu.
„Visų pirma, reikėtų pasakyti, kad bet kokia elektroninė erdvė, taip pat ir „Facebook", teismų praktikoje turėti būti pripažinta viešąja erdve. Tai reiškia, kad ten negalima elgtis bet kaip,pvz.: įžeidinėti kitų asmenų, viešai skelbti draudžiamą informaciją. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje reikėtų vertinti ir kitas aplinkybes. Žvelgiant pro darbo teisės prizmę, reikėtų išsiaiškinti, ar toks ginčas apskritai susijęs su darbine veikla ir ar tikrai darbuotojo veiksmai padarė kažkokią žalą darbdaviui“, - radijo stočiai „Laisvoji banga" sakė J. Usonis.
Pasak pašnekovo, reikėtų aiškintis, ar tokį darbuotojo elgesį galima pripažinti jo einamų pareigų pažeidimu už kurį jį galima teisėtai atleisti.
„Čia atsiremiame į įrodymų klausimą. Juk reikia išsiaiškinti, ar apskritai paskyra yra būtent to asmens ir ar įžeidimas atitinka Darbo kodekse numatytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, o pasitvirtinus anksčiau minėtiems dalykams, turi vykti kitos procedūros“, - vardija advokatas.
J. Usonio teigimu, viską reikia įrodyti, pradedant tuo, ar tai iš tikrųjų yra veiksmai, prieštaraujantys Darbo kodeksui, ar konkrečiais veiksmais pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės, darbdavio vidaus tvarkos taisyklės, ar kolektyvinės sutartys numato nuostatas, kuriomis draudžiami vieni ar kiti veiksmai. Taip pat reikėtų aiškintis, ar jie yra pažeisti ir nesuderinami su darbo funkcijomis.
Anot pašnekovo, tik teisme galima įrodyti, ar komentaras, apie kurį kalbama, tikrai atitiks anksčiau minėtus pažeidimus, ar žmogaus veiksmas - neigiamos informacijos paskleidimas - bus tiesiogiai susijęs su darbinėmis pareigomis ir ar jį galima pripažinti šiurkščiu, iš esmės darančiu žalą darbdavio interesams.
„O taip gali atsitikti, nes kai kuriais atvejais tai įmanoma, juolab, kad yra labai daug aplinkybių, galinčių daryti įtaką galutiniam teismo sprendimui, pradedant darbuotojo ir darbdavio visuomeniniu statusu“, – sakė J. Usonis.
„Nesukonkretinant atvejo, galima sakyti, jog jeigu ginčas yra asmeninio pobūdžio, jei nesusijęs su darbine veikla ir nebuvo poveikio įmonės interesams ir tai būtų įrodyta, toks atleidimas būtų pripažintas neteisėtu“, - savo nuomonę „Laisvajai bangai“ dėstė advokatas J. Usonis.