Dėl virtualios valiutos bitkoino susikibo „Swedbank“ ir verslininkas iš Lietuvos

- "BTC svyruoja, kadangi jo dar mazai rinkoje. Kai jo atsiras daugiau - svyravimai bus mazesni." Logiska. Na, o is kur jo gali atsirasti kai nera uz tai atsakingos institucijos? Gal del kasimo? O kas tie, kurie kasa?. Ar kartais tai ne sukciavimas BTC rinkoje?... - Bla bala - "reikia labai galingu kompiuteriu" - tipo tai riboja BTC kasimo galimybes. Ytariu, kai tie kompai greiteja menesiais, tai viena diena tas BTC kasimas gali tapti BTC sunaikinimu, kai paleis y rinka daugiau nei jo reikia.... - Zodziu, vienintelis siuo metu saugus dalykas - tai BTC kasimas, bei jeigu BTC naudojamas tik kaip atsiskaitymo priemone. Bet jeigu jis yra kaip investicija ir apyvartoje nedalyvauja - na tada gali netekti visko.... - Tikriausiai taip. - Na bet kaip tada atsikratyti pinigu plovimo seselio? Atsiskaitinejant BTC, nemokami joki mokesciai, o banku istema naudojamasi ir t.t. - Panasiai, kaip naudojamasi mobiliuju operatoriu paslaugiomis, bet uz jas nemokama, kadangi internetu pokalbiai uz dyka. Na operatoriai yvede minimalu paslaugos mokesty. Na o ka gali padaryti bankai, kad nebutu tokio kipiso? P.S. Kilo tokia mintis. Lietuvoje Swed bankas yvede nulines palukanas indeliams. Netigi kalbama, kad ateityje neinvestuojamu indeliu saugojimas bus apmokestintas...! Kiek suprantu, sis zingsnis rodo, jog bankai siekia atsikratyti indeliu saugojimo atsakomybes ir paleisti visus pinigus y apyvarta, kadangi laikui begant, tas BTC is apyvartos gali pasiimti ryklio daly, o bankams teliks tik saugyklu vaidmuo..?! - Hmmm. Amerikoje jau seniai niekas netaupo - visi pinigai apyvartoje. Likes pasaulis letai prie to pratinasi, tad buvo sugalvota BTC sistema apyvartos didinimui, o jos populiarinimui - skirtas klientu anonimiskumas. Akivaizdu, kad uzsiimantiems tarptautine prekyba, reikia rimtai apgalvoti BTC galimybes, kad nelikti ant ledo, kaip kad buvo su staiga atsiradusiu interneto potencialu.

vanduo4, 0-inės palūkanos yra trumpalaikis veiksnys. Taip yra todėl, kad bankai turi per daug grynųjų ir nesugeba jų išnaudoti. Šiaip bitcoin'ai bankų nepakeičia, nebent konkuruoja su viena paslauga. Tik tos paslaugos poreikis įtartinas. Arba esi tiek skrudžas ir linkęs aukoti laiką dėl lito, arba slepi mokesčius. Dažniausiai turbūt antras variantas. Net va tas, kuris vysto verslą sako, kad investicija žiauriai pavojinga, kad tai burbulas ir tik spekuliacija.

Nei čia įtartinas, nei ką. Labai patogus būdas atsiskaitinėti už prekes. O dėl to skrudžo... Na sorry, bankai irgi iš idėjos nedirba ir kovoja dėl paskutinės kapeikos. Taip, kad tik nereikia...

Nežinau kuo patogiau, nei suvesti kortelės duomenis

Mokesčiai nemokami tuomet kai atsiskaitinėjama bitkoinais už paslaugas ar prekes ir šioje vietoje jokiomis banko paslaugomis nesinaudojama, tad už ką jiems reiktų mokėti? Tuo metu kai naudojiesi banko paslauga, pvz pavedimas iš sąskaitos sąskaiton už bitkoinus - susimoki standartinius banko mokesčius.

Nesupratau kam moketi kas bus tie pervedimo mokecio gavejai?

O tai kaip tu isgryninsi savo BTC jeigu nesinaudosi banku paslaugomis? Uz viska juk BTC negali susimoketi, o visas pajamas laikyti tik BTC forma - manau neprotinga. - Zodziu kol kas tas BTC yra tamsus miskas - 2008 m. Pasauline ekonomine krize prasidejo kai JAV pakele Bazine palukanu norma nuo 1% iki ~4% (tiksliai nepamenu); - Bet kai BTC apyvarta psaieks svaru indely finansu rinkose ir kazkas sustabdys srautus - va tada bus tragedija

vanduo4, krizė kilo ne dėl to, kad pakėlė bazinę palūkanų normą, greičiau, tokia didelė krizė kilo, nes pavelavo kokiais 4 metais tą bazinę palūkanų normą pakelti.

- Taip pat manyciau, kad tavo poziuris neteisingas del vieno fakto - Pasaulyje yra labai daug doelriniu atsargu. Ir jos nenaudojamos, kadangi vcaliuta laikoma, kaip atsargos kapitalas. O kas atsitiktu, jeigu staiga visas tas atsargas paleistu y rinka - sektu didziulis valiutos nuvertejimas, o tai tiesiogiai paliestu JAV vidaus rinka; - Todel jie privalo ieskoti budu kaip tuos isteklius issiurbti neleidziant nauju piniginiu emisiju. Todel jiems neapsimoka stabdyti augimo, jy reikia skatinti iki maximumo; - Galime sakyti, kad prasidejus krizei buvo isleistos dolerines emisijos ir pinigu kiekis vis tiek zymiai padidejo. Na taip. Bet manau, tas padidejimas tik padenge neoficialu JAV ekonominy augima. Oficialus augimas apie 5% + neoficialus = realus ekonominis augimas daug didesnis nei skelbiama. Tad tas dvizenklis Kinijos ekonomikos augimas nera kazkokia tai fantastika. Kinija auga kiekybiskai, JAV auga kiekybiskai ir kokybiskai (diegiamos naujos technologijos, o "susidevejes slamstas" eksportuojamas). Pvz.: Tarkim, Kinijoje 1.2 mlrd. gyventoju, JAV 350 mln (duomenys po karu). Kinijoje 4 kartus daugiau. Visi jie dirba. JAV 1 darbuotojo produktyvumas tolygus 4 Kinijos darbuotoju produktyvumui. Populiacijos augimas kas 70 metu dvigubinasi, taciau Kinijos vidaus infrastrua jau neleidzia populiacijos didejimo. Tad greitu metu JAV pasivys Kinijaaa visais parametrais. O realusis pranasumas bus desimtis kartu didesnis.

- Na manau, kad cia priklauso nuo to kaip paziuresi y situacija. Jeigu jie butu svelnine ekonomikos augima - tokios krizes nebutu buve. Tu teisus; - Taciau, manau yra sunku nustatyti kiek tas augimas perdaug agresyvus, kiek per svelnus. Tad cia tiesiog leidziama laisvai veikti rinkos salygoms. Todel buvo pasiektas maximumas, kuris isbalansavo fianansu sektoriu Pasauliniu mastu, suteikdamas "nepagrystu lukesciu". Del kuriu, tolimesne pletra buvo organizuojama ne pagal finansines galimybes, bet pagal tuos "nepagrystus lukescius"; - Aisku JAV valdzia nusprende, kad laikas stabdyti pletra, nes Pasaulines investicijos y JAV siame sektoriuje kaip ir issiseme, o jeigu nestabdys, tada issibalansuos jau pacios JAV finansai. Tad pakelus bazine palukanu norma dvigubai, JAV nusistovejo augimas, o isoriniame Pasaulyje prasidejo griutis. Aisku, kad susvelninti "vaizda" - ta griutis buvo inscenizuota ir JAV (netgi yziebe skolos skaitliuka). Visgi, manau, ta JAV skola, t.y. tas pinigu kiekis, kuris buvo pritrauktas is uzsienio investuotoju, o investicijoms atsitraukus, jas reikejo pakeisti savais pinigais (paspausdinti doleriu). Plis, pasinaudodami "griuties" scenarijumi, jie nurase daugybe skolu (nuvertejimas, bankroto apsauga ir pan.); - Ilgalaikis rezultatas - JAV ekonominio augimo metais buvo pagerinta infrastruktura (salies mastu) naudojantis svetimais pinigais, o Pasaulyje susikure daugybe burbulu, kurie (nutrukus investicijoms) zaibiskai sprogo; - Dabar y rinka ateina daug pavojingesnis burbulas - Bitcoin (BTC). Tai valiuta, kuri pagrysta vartotoju nuotaika, t.y. niekuo. Panasiai kaip ekonominio augimo metais pletra buvo pagrysta "perdetais" lukesciais. Ji anonimiska, jos nereguliuoja jokios salies ystatymai, ji veikia kaip bankinio sektoriaus alternatyva. - Na tiek.