Ar santrumpa BPG gali reikšti „viso gero, JPEG?“ (4)
BPG – tai naujas vaizdo failų – paveikslėlių ir nuotraukų formatas, sukurtas, remiantis High Efficiency Video Coding (HVEC) kodeku – algoritmu, leidžiančiu efektyviai suspausti skaitmeninius vaizdo duomenis. Šis duomenų suspaudimo būdas naudojamas ir šiuolaikinės skaitmeninės televizijos transliacijoms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
BPG – tai angliškų žodžių Better Portable Graphics (geresnė mobili grafika) – santrumpa.
Jau dabar ekspertai neabejoja – BPG yra daug pranašesnė už įprastinius ir labai paplitusius JPEG formato paveikslėlius, ypač internete, kur labai svarbus paveikslėlių dydis (žinoma, matuojant kilobaitais ar megabaitais, o ne kraštinių dydžiu).
Vidutiniškai BPG failai yra maždaug du kartus mažesni už panašios kokybės JPEG failus.
Pagrindinis BPG formato privalumas – jis gali apdoroti 14 bitų vienam spalvos kanalui (įvairios JPEG versijos – paprastai tik 8). Tai suteikia didesnį dinaminį diapazoną, kas yra svarbu fotografijai bei šiuolaikiniams didelės skiriamosios gebos ekranams, taip pat leidžia padidinti duomenų suspaudimo laipsnį.
BPG formatas taip pat palaiko vadinamąjį alfa kanalą, kuris apibūdina vaizdo elemento skaidrumą. Tai reiškia, kad BPG paveikslėlio dalys gali būti ir permatomos – neabejotina, kad interneto grafikos kūrėjai tai sutiks su džiaugsmu.
BPG sukūrė prancūzų programuotojas Fabricijus Belardas (Fabrice Bellard), specialistams jau neblogai žinomas dėl kelių kitų programų ir algoritmų: QEMU – aparatinės įrangos virtualizavimo programos, multimedijos kodeko FFmpeg, veikiančio įvairiose operacinėse sistemose, efektyvaus C programinės kalbos kompiliatoriaus.
Taigi, ar BPG gali reikšti JPEG pabaigos pradžią?
Matyt, kol kas ne. Visų pirma reikia prisiminti posakį „jei tai dar veikia, geriau ir neliesti“. O JPEG veikia, ir pakankamai gerai.
Kita problema – kadangi tai ne programa, o naujas failo formatas, nors jo pranašumai ir būtų akivaizdūs, visų pirma jį turi priimti programinės įrangos kūrėjai, fotoaparatų, išmaniųjų telefonų ir įvairiausios multimedijos prietaisų gamintojai.
Todėl tik pavieniai entuziastai, o ne didieji gamintojai gali pradėti naudoti BPG formatą, kol neatsiras jo palaikymo – pradžiai interneto naršyklėse, grafikos kūrimo programose.
O palaikymo, matyt, greitai neatsiras, kol BPG paveiksliukai nepradės plisti kaip interneto puslapių dizaino elementas. Taigi, kaip ir kitų naujų formatų atveju, tai kiek primena vištos ir kiaušinio problemą.
Nors BPG formato pranašumas jau akivaizdus – lyginant tokio paties dydžio JPEG ir BPG paveikslėlius, pastarųjų kokybė yra gerokai didesnė, tačiau tiek JPEG, tiek GIF paveikslėlius gali rodyti praktiškai bet koks kompiuteris ar išmanusis įrenginys. BPG – kol kas, deja, ne.
Tačiau interneto komunikacijoje daug svarbiau, kad pranešimas, koks jis bebūtų, ar paprastas tekstas, ar videoįrašas, ar paveikslėlis, yra ne tik gautas, bet ir gautas gavėjui suprantamu formatu, o tokie dalykai kaip vaizdo kokybė, jau tampa antraeiliais.
Todėl ir BPG formato paplitimo matyt teks palaukti, o belaukiant gali pasirodyti, kad jau atsirado ir dar efektyvesnių paveikslėlių duomenų suspaudimo būdų.
