Pagrindinės lietuvių piratavimo priežastys: sovietinė okupacija ir nebaudžiamumas

Ir savaime aišku mažos algos ir kad žmonės gyvena apgailėtinai nė prie ko Juk paprasčiausia viska suversti buvusiai SSRS

na as uz piratavima susimoku mokescius perkant laikmenas taip, kad pati valdzia iteisino piratavima.

kalbą: "Organizuokit konkursą švietimo paslaugų pirkimą- švietimu užsiimsiančią VšĮ mes jau turim sukūrę."

Manau, kad Lietuvoje piratauja 99,9% jaunimo. Ir pirataujama bus tol, kol pas mus nebus prieinama netflix ar panaši paslauga, žinoma už tokią kainą kaip ir visame pasaulyje. Taip pat televizijos visiškai nepatenkina net minimalaus medijos poreikio kišdamos 10 metų iš eilės tą patį pasenusį šlamštą iš imdb dugno.

1) Už piratavimą sumokam pirkdami laikmenas, tai wtf? (suprantu, kad problema pačio mokesčio, bet vis tiek) 2) Alternatyvų trūkumas. Pvz muzikoje spotify ir youtube baigia šitą reikalą sutvarkyti. Tarp žaidimų piratavimas irgi man rodos kiek sumenkęs, dėl steam ir panašiai. 3) Vaikai pinigų žaidimam neturi ir tėvai tam pinigų neduoda, tad jie sėkmingai patys įsirašo 4) Net ir užsienyje, didžiąją dalį žaidimų pirkėjų sudaro būtent suaugę, pas mus ši karta tik dabar baigia užaugti.

Spotify ir youtube manau tikrai sumažino muzikos piratavimą. Softas, internete prieinamas legalus ir nemokamas, todėl iš esmės ir čia ryškiai turėjo mažėti piratavimas. Žaidimai - steam'as parduoda tikrai nebrangiai, taigi aš asmeniškai nerizikuočiau siūstis nelegalaus žaidimo. Tuo labiau, kad nemažai nemokamų ir nedaug kainuojančių žaidimukų yra mobiliems telefonams, taigi žaidimų piratavimas iš esmės ir turėjo sumažėti. Filmai - čia turbūt didžiausias kiekis nelegalių parsisiuntimų. Visgi netflix gelbėtų, youtube yra filmų, mėgėjiškų, bet gana neblogų apie mokslą, visatą ir šiaip istorijų, ilgainiui manau ir filmų piratavimas mažės, jei uždarys linkomanijas, kinas.in ir panašius šaltinius. Laikmenų apmokestinimas yra problema, nes ne visi piratauja, bet moka visi. Už ką?

sub, neuždarysi nei linkomanijos, nei piratebay. Uždarysi vieną, atsidarys kiti. Pirma bent filmai.in uždarytų. Su piratavimu gali kovoti tik pasiūlant patogesnį variantą ir protingesnę kainą. Pvz mokėti 60€ už žaidimą, kurį žaisi 2-3 dienas - ne kažką. Asmeniškai per paskutinius 2 metus žaidžiau tik dota. Civilization dar vieną dieną naują žaidžiau.

Piratavimą lemia keli dideli dalykai: a) Suvokimo problema - jei daiktas nedingo, reiškia jis nepavogtas. Tokiems siūlau nemokamai man parašyti vieną šūdprogramę. Truksit mėnesį, gausit Ačiū, originalą pasiliksit sau, aš pasiimsiu kopiją. Tinka? b) Suvokimo problema. Dėl Crop funkcijos piratauti Photoshopą, ar dėl maksimum 1 puslapio primityvaus teksto - MS Office? C'mon, atsibuskit, jums aukšto lygio programų nereikia ir nereikės. c) Ir dar daugiau suvokimo problemų ...

Tiesiai sviesiai pasakysiu - pradesiu pirkti intelektine nuosavybe iskart kai panaikins PSD+skaitmeniniu laikmenu mokescius ir kai sumazins valstybes tarnautoju skaiciu iki 5% nuo gyventoju skaiciaus. Kitaip sakant - niekada

Kuo siejasi PSD ir intelektinės nuosavybės pirkimas? Intelekto stygiumi, a ne?

Turetum intelekto - lengvai susietum siuos du dalykus. Bet tau, kaip nabagui paaiskinsiu - kai is savo mokesciu turiu islaikyti 2-3 valstybines bezdziones tai man nelieka pinigu isigyti kazko dar sau.

Akivaizdu, intelekto stygius ...

Atmetant tokius atvejus kaip paslaugų neprieinamumą Lietuvoje, piratinė produkcija labai dažnai būna vienintelė alternatyva. Keli pavyzdžiai: – turiu krūvas senesnių žaidimų, kuriuos norisi pažaisti kelionėje. Nešiojamas kompiuteris neturi nei diskų grotuvo, nei vietos tokiam grotuvui. Ką daryti? Bandyti įdiegti tą legalų žaidimą ir internete ieškoti „no CD“ nulaužimo. Joks piratas neturi tokios problemos, nes jo versija jau turi „no CD“ nulaužimo programą. – Senesnių konsolių legalius žaidimus žaisti ar žiūrėti legalius DVD filmus dažnai būdavo įmanoma tik nelegaliais būdais dėl regiono rakinimo. Šiais laikais gamintojai mažiau tyčiojasi iš vartotojų, bet pasitaiko irgi visokių nesąmonių. – Įsigyti kokio retesnio konkretaus filmo ar žaidimo legaliais būdais gali būti tiesiog neįmanoma. – Gamintojai kartais priverstinai siūlo kokią nors regioninę versiją, kai piratas gali pasirinkti bet kokią.

.

Na, aš mokinimosi tikslams naudoju arba Student free versijas arba piratines, bet tikrai iš jų biznio nesidarau. Tik pajusiu, kad iš to uždirbu tikrai pirksiu visą programinę įranga. Bet bendru požiūriu, kaip kažkas ir minėjo, juokingiausia kai siunčias tokį pvz piratinį Photoshop, kai žmogus su juo tik apkarpo ar pakeičia spalvą, juk tam pilnai užtenka GIMP. Arba, pvz kažką pabandyti pamodeliuoti, laužia visokius 3D max, kur puiki nemokama alternatyvą - Blender. O jei matai, kad brendi giliau į šitą mišką, vertėtų viską pirkti. Bet akivaizdi problema yra filmų kategorijoj, tikrai, čia alternatyvos nematau. Iš filmai.in specialiai nežiūriu, o siunčiu iš torrent trackerių, nes jie darosi gan gausų biznį iš to, kita vertus, jie sudare jau nemažą įgarsinimo infrastruktūra. Reikėtų visa tai legalizuoti kažkokiu būdu ir būtu super.

Rask panašumų: Fotoaparatų Gamykla -> parduotuvė -> Vagystė! -> Turgus -> Aš Nusiperku. Kino studija -> Kino teatras -> Vagystė! -> Torrent (ar filmai.in) -> Aš nusiperku. (tiesiogiai -> mokėdamas filami.in / netiesiogiai -> Laikmenos mokestis , interneto mokestis) Ar aš vagis?

Pritariu simplicity, kol iš nelegalaus turinio nedarai biznio, tai ir žala minimali arba jos visai nėra. Bet, anyway, filmų pumpavimas problema, kadangi bilietai nepigūs, be to nzn ar filmas patiks. Aš ne kartą peržiūrėjęs filmą iš torrent trackerių ėjau į kino teatrą, tas pats su knygom. Muzika ir softu nelegaliu nesinaudoju, pilna nemokamų įrankių, arba keli eurai už mėnesį ir milijonai kurinių guli kišenėj.

kas cia per pasiteisinimas - neturiu 100 - 150 litu, tai piratauju tai gal galetu tada tos leidybos imones prie kainos taip ir parasyt - 100 lt kainuoja, bet jei neturi tai nusipiratauk arba isvis iskart duotu linka parsisiust

Va tau ir sovietinio mentaliteto palikimas. Vaikystėje neturėjai galimybių įpirkti, dabar darai išlygas piratavime. Ištisi verslai lupa pinigus Lietuvoje pagal amerikiečių kišenę, nes tenka padengti 90 % piratų likusiems 10 %, o kai vietiniai bando susitarti dėl palankesnių, lietuviškų kainų - atsakymas būna „arba XXX $, arba jokio bendradarbiavimo“, o argumentas būtent tolerancija piratavimui „iš idėjos“.

Kalbant apie programas - tai piratavimas ar biznio ar ne biznio reikalais daro žalą ir nemaža. Nes arba tu tą programa pirktum ir taip paremtum programos kūrėja, kad jis galėtu sukurti dar geresnį produktą arba naudotum nemokama ir atviro kodo alternatyvę programinę įranga ir taip skatintum nemokamų ir atviro kodo programų naudojimą. Žaidimai? Žaidimus lengvai galima įsigyti per steam. Neturi pinigų? Tai ir nežaidi, juk žaidimas nėra butinoji prekė. Geriau tą laiką skirk pinigų užsidirbimui. Su filmais ir muzika lygiai tas pat. Retu žaidimų, muzikos, filmų ar knygų kurių sunku legaliai įsigyti piratavimas yra labai menkas. Jie reti nes jais nelabai kas domisi. Todėl dažniausiai yra pirataujami tie žaidimai, filmai, knygos ir muziką kuri yra labai populiari. O kadangi jį yra labai populiari tai jos ir įsigyti dažnai nėra didelė problema.