Visą vasarą „Kaspersky Lab“ stebi ženklų atakų skaičiaus augimą, kuomet sukčiai, pasitelkę kenkėjiškas programas, gauna neribotą užkrėsto įrenginio kontrolę ir pridaro nemažai bėdų jų savininkams.

Tokie mobilieji virusai – tai programiniai paketai, įeinantys į paprastą priedą. Sukčiai tiesiog ima populiarią teisėtą programą ir įdiegia kenkėjišką kodą, neliesdami pagrindinio funkcionalumo. Pagrindinis šios kenkėjiškos programinės įrangos pavojus – kad ji geba į įrenginį įdiegti bet kokias kitas programas, tarp jų – ir skirtas vogti konfidencialius duomenis.

Dažniausiai išmaniojo telefono savininkas nė nenutuokia, kad jo įrenginyje yra programėlė su supervartotojo teisėmis, kadangi virusas tokias teises gauna savarankiškai. O tokių mobiliųjų „Trojos“ virusų vartotojai dažniausiai parsisiunčia diegdami programėles iš neoficialių šaltinių. Tačiau kai kurie virusai, pavyzdžiui, plačiai paplitusios šeimos „Leech“, gali apeiti dinaminius „Google“ patikrinimus ir taip patekti į oficialią programėlių parduotuvę „Google Play“.

Kai kuriais atvejais kenkėjiškos programos atsirasdavo naujuose, ką tik įsigytuose mobiliuosiuose įrenginiuose. Nei gamintojai, nei vartotojai jų nediegė. Greičiausiai tai galėjo padaryti privatūs pardavėjai, kurie norėjo vartotojui pasiūlyti telefoną su jau įdiegtų programėlių, parsisiųstų iš nesaugių šaltinių, rinkiniu.

„Savarankiškas kenkėjiškų programėlių supervartotojo privilegijų gavimas – nedažnas reiškinys. Dažniausiai tokios technikos taikomos sudėtinguose virusuose, skirtuose tikslinėms atakoms vykdyti. Tačiau neseni incidentai rodo, kad panašios technikos populiarėja – vis daugiau paprastų virusų taiko panašias ar dar labiau patobulintas schemas, o tai sukuria pavojingą tendenciją. Nors šiandien šie „Trojos“ virusai dažniausiai taikomi reklamos tikslais, niekas jiems netrukdo, gavus supervartotojo privilegijas, diegti programėles, kurios gali vartotojui pakenkti labiau nei įkyrios reklamos“, – pasakoja Nikita Bučka, „Kaspersky Lab“ antivirusų analitikas.

Komentarai (0)