Duomenų saugojimo revoliucija: anglų ir lietuvių sukurta laikmena – milijardams metų! (2)
Popierinės knygos dyla, diskai arba kitokios laikmenos taip pat sensta. Užtat naujojoje atmintinėje, kurią konstruojant daug prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai, Biblija ar bet kokia kita informacija gali būti saugoma vos ne iki pat pasaulio pabaigos.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas duomenų įrašymo ir saugojimo būdas kėsinasi iš esmės pakeisti visą technologijų rinką.
Sautamptono (Jungtinė Karalystė) universiteto Optoelektronikos tyrimų centro mokslininkų sukurta technologija – skaitmeninis duomenų įrašymas penkiais matmenimis (5D). Ji leidžia įrašyti milžinišką duomenų kiekį itin mažame tūryje.
Naujas kodavimo būdas
Šią technologiją sukūrusioje ir tobulinančioje komandoje dirba net keturi lietuviai – biržietis Rokas Drevinskas, vilnietis Martynas Beresna, alytiškis Mindaugas Gecevičius ir Aušra Čerkauskaitė iš Kėdainių.
Jie tiria lazerinės spinduliuotės poveikį įvairioms medžiagoms. Šie tyrimai ir leido sukurti ypatingąją technologiją – 5D kodavimą.
„Įprastinės optinės laikmenos, tokios kaipDVD, saugo skaitmeninę informaciją įrašant taškus vieno ar daugiau sluoksnių plastiko diskuose, taip panaudojant tris erdvės matmenis. Mes įrodėme, kad duomenims koduoti gali būti panaudoti du papildomi optiniai parametrai“, – aiškino R.Drevinskas.
5D duomenų įrašymui, be trijų erdvės dimensijų, papildomus du matmenis suteikia nanodarinių orientacija lydytame kvarce ir jų dydis. Tvarkūs nanodariniai sukuriami panaudojant ypač trumpus (femtosekundinius) šviesos impulsus, valdant jų poliarizaciją ir intensyvumą.
Taigi, tarkime, DVD diske viename taške užkoduojama vieno bito informacija (1 arba 0, „taip“ arba „ne“), o 5D būdu viename taške jos galima sutalpinti gerokai daugiau.
Teoriškai optinio disko dydžio stikle naudojant 5D technologiją galima įrašyti 360 terabaitų duomenų – dešimtis tūkstančių kartų daugiau nei šiuolaikiniuose DVD ar „Blu-ray“ diskuose.
Pirmas grupėje – lazeris
Dar viena šios atmintinės ypatybė – ji itin atspari aplinkos poveikiui ir išlieka stabili net esant tūkstančio laipsnių karščiui.
Kambario temperatūroje ji duomenis galėtų saugoti milijardus metų.
„Tiek optiniai, tiek magnetiniai diskai bei „Flash“ atmintinės gyvuoja daugiausia kelis dešimtmečius, todėl, nenorint prarasti informacijos, įranga turi būti dažnai naujinama. Mūsų technologija gali būti išeitis ilgalaikiam ir talpiam informacijos saugojimui“, – sakė R.Drevinskas.
Pagrindinis 5D technologijos pritaikymas galėtų būti svarbių duomenų archyvavimas ir saugojimas.
Komandos nuomone, ateityje taip galėtų būti saugomi ne tik privačių kompanijų duomenys, bet ir valstybinių įstaigų, bibliotekų ar muziejų archyvai.
5D kodavimo būdu į kristalus jau buvo įrašyta Žmogaus teisių deklaracija, Didžioji laisvių chartija („Magna Carta“), Biblija, Isaaco Newtono „Optika“. Tik visa tai buvo atlikta laboratorijos sąlygomis, o reikiama įranga užima kone visą kambarį.
Naująją technologiją komerciniam naudojimui tikimasi pritaikyti padedant investuotojams. Jų susidomėjimas jau juntamas – komanda gavo pasiūlymų iš įvairių duomenų saugojimo ir įrašymo kompanijų.
Beje, pagrindinis mokslininkų darbo įrankis – trumpų šviesos impulsų lazeris – atkeliavo iš Lietuvos įmonės „Šviesos konversija“. Kaip šmaikštauja mokslininkai, šis lazeris buvo pirmasis lietuvis mokslinėje grupėje.
Pirmą kartą nanostruktūros, suformuotos stikle ypač trumpais šviesos impulsais, pastebėtos 1999 metais profesoriaus Peterio G.Kazansky, kuris vadovauja fizikinės optikos grupei Sautamptono universitete, o 5D kodavimo idėja pasiūlyta 2012 metais.
Gimtinės neužmiršta
Beveik visi lietuviai į Jungtinę Karalystę iškeliavo baigę bakalauro arba magistro studijas Vilniaus universitete.
„Išvykti į kitą šalį tęsti studijų gana populiaru visame pasaulyje. Taip gali praplėsti savo akiratį, atrasti įdomių mokslo sričių ir užmegzti naujų pažinčių“, – teigė pašnekovai.
Sautamptono universitetą jie pasirinko dėl to, kad čia – geriausios sąlygos tobulėti fotonikos srityje. Įstaigoje ypač daug dėmesio skiriama šviesolaidinėms ir lazerinėms technologijoms.
Nemažai šio universiteto mokslininkų atradimų sėkmingai įdiegta ir pritaikyta praktiškai – nuo esminių šviesolaidinio interneto komponentų iki galingų lazerių.
Beje, vieni su kitais lietuviai susipažino jau Anglijoje. Tačiau laiką svečioje šalyje jie leidžia ne tik lietuvių draugijoje.
„Mūsų tyrimų centras yra didelis kultūrinis katilas, kuriame anglų – tik nedidelė grupelė. Mūsų grupę sudaro mokslininkai, atvykę iš Kanados, Kinijos, Rusijos, Italijos, su jais bendraujame ne tik darbo metu“, – pasakojo jaunieji mokslininkai.
Trys lietuviai, bent kol kas, ketina likti Jungtinėje Karalystėje. Tik M.Gecevičius su kolegomis jau atsisveikino – jis įsikūrė Kinijoje ir ten toliau darbuojasi lazerinių technologijų srityje.
Tačiau gimtinė iš jų akiračio nedingo. „Su Lietuvos akademinėmis institucijomis ir įmonėmis palaikome ryšius, ieškome galimybių atlikti bendrus tyrimus ar dalyvauti projektuose.
Jau keletą metų mūsų sukurta technologija yra plėtojama vienoje Lietuvos įmonėje“, – pasakojo R.Drevinskas.
