Pirmasis toks IBM eksperimentas internete: visiems norintiems suteikiama prieiga prie kvantinio kompiuterio (Video) ()
Laukdami tradicinių kompiuterių revoliucijos, galime paspartinti kvantinių kompiuterių vystymąsi. IBM prijungė savo kvantinį kompiuterį prie interneto.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kvantų kompiuterija dar tebėra ankstyviausioje tyrimų stadijoje, bet IBM tikisi paspartinti progresą, suteikdama prieigą prie kvantinio kompiuterio kaip prie debesų kompiuterijos paslaugos. Tai drąsi ir ambicinga idėja, tačiau vis vien mažas žingsnelis, stengiantis suprasti kvantų kompiuterijos procesus.
IBM susidomėjusiems suteikia prieigą prie 5 kubitų (kvantinių bitų) kvantinio kompiuterio, kurį vadina IBM Quantum Experience. Kompiuterio techninė įranga stovi IBM tyrimų laboratorijoje Niujorko valstijoje. IBM suteikia programavimo sąsają ir galimybę leisti eksperimentines programas tikru kvantiniu kompiuteriu.
„Kvantinių skaičiavimų iššūkiai primena kiaušinio laikymą ant pieštuko galo ir paskui aiškinimąsi, kodėl jis nukrito“Jerry Chow
Kvantiniams kompiuteriams reikia didelių šaldymo sistemų, atšaldančių kubitus iki temperatūrų, žemesnių, nei kosmose (tai išties labai šalta. Be to, juose yra tiek daug informacijos, kuri nebūtinai yra statiška, kad, išlaikyti visą šią informaciją pakankamai ilgai, kad būtų galima atlikti jos analizę, yra milžiniška užduotis. Šie iššūkiai primena pastangas išlaikyti kiaušinį ant pieštuko galo ir paskui aiškinimąsi, kodėl jis nukrito, palygino IBM Tyrimų Eksperimentinės kvantinių kompiuterių grupės vadovas Jerry Chow.
Programavimo kalba, kurią IBM sukūrė šiam projektui, primena muzikos rašymą. Programuotojas, rašydamas programą, gali paprasčiausiai nuvilkti kvantinius objektus į „krūvą”.
Charlesas Kingas, Pund-IT, Inc. vyr. analitikas, sako, kad kvantiniai kompiuteriai skiriasi nuo įprastinių pora esminių aspektų.
„Pirmiausia, įprastinės sistemos kuriamos, vadovaujantis dvejetainiais principais (kur puslaidininkių atidaryti/uždaryti loginiai vartai reiškia įjungta/išjungta, ar 0/1), tuo tarpu kvantų sistemos naudoja „„kubitus“, kurie gali būti įjungti, išjungti arba ir įjungti ir išjungti. Teoriškai, tokis sistemos gali atlikti funkcijas su duomenimis, išnaudodamos kvantų mechanikos reiškinius, tokius, kaip superpozicija ir susietumas,” paaiškino Kingas TechCrunch elektroniniame laiške.
IBM sukūrė nuosavą 5 kubitų lustą. Chow skaičiavimais, kad norint aplenkti sparčiausius dabartinius superkompiuterius, reikėtų mašinos, panaudojančius 50 – 100 kubitų. Kelias tolimas, bet gera pradžia yra.
Tačiau tokį tikslą pasiekti sunkiau, nei tiesiog vadovautis skaitmeninių kompiuterių silicio lustuose raidą aprašančiu Mooro dėsniu. Nors IBM tebenaudoja silicį, siekiant patikimesnio veikimo, reikia įveikti porą didžiulių kliūčių. Pirmoji – sukurti kompiuterį, o antroji – suprasti, kaip jį programuoti, laiške paaiškino Earlas Josephas, IDC Didelio našumo skaičiavimo (HPC) programos viceprezidentas.
„Šis eksperimentas suteikia galimybę didelėms žmonių grupėms pradėti mokytis kaip programuoti kvantinius kompiuterius, ir tai padės sukurti būdus, kaip būtų galima išnaudoti šią naują technologiją,” rašė Josephas.
Jis nurodo, kad dabar vyksta ir kiti tokie eksperimentai. „NASA Ames ir Google atlieka labai įdomų darbą. Didžioji nauda bus iš platesnį pritaikymą turinčių ir didesnių kvantinių kompiuterių. Manau, tai bus evoliucinis procesas, kas keletą metų prie interneto prisijungiant vis daugiau įrenginių.”
Tikimasi, kad tokie įrankiai padės didinti susidomėjimą kvantiniais kompiuteriais ir jų supratimą, bei sukurs besidominčių asmenų, institucijų ir tyrėjų bendruomenes, galinčias dirbti drauge ir ateityje gilinti žinias apie šiuos kompiuterius.
Ron Miller
techcrunch.com