Mūsų šalyje to dar nėra buvę: „išprotėjimas, kas Lietuvoje vyksta su pokemonais“ ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžiui, „Lietuvos ryto“ kalbinta Kotryna skundėsi, kad negali eiti papietauti su drauge, nes ji pertraukai skirtą valandą leidžia vaikščiodama nuo Vilniaus Rotušės iki Katedros ir atgal.
„Pastebėjau labai daug „Pokemon Go“ žaidžiančių žmonių, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė interneto technologijų specialistė Roberta. – Visi apie tai šneka, įskaitant draugus ir kolegas, o atėjus pietų pertraukai visi lekia gaudyti pokemonų. Daugeliui šis žaidimas patinka, o kiti žiūri į žaidėjus kaip į mažus vaikus, kurie gavo naują žaisliuką.“
„Pokemon Go“ populiarumo mastas nėra perdėtas: kiemuose galima sutikti vaikų, kurie pagalbos gaudant pokemonus prašo nepažįstamų praeivių, prie įvairių objektų stovi būreliai telefonus maigančių žmonių, o gatvėse jau reikia saugotis į ekraną įsispoksojusių praeivių.
„Labai daug žmonių jau seniai laukė šio žaidimo, – tikino IT specialistė Roberta. – Visi tikėjosi, jog jis pasirodys, kai prieš porą metų balandžio 1-osios proga daugelis žmonių apsigavo, kad buvo išleistas panašus žaidimas. Per dvejus metus šis pokštas tapo tikrove.“
Sportas ir nuotykiai
Pokemonų gaudytojai daug kam sukėlė pyktį, kai plūdo į JAV holokausto muziejų ir Arlingtono kapines telefonais gaudyti mažųjų pabaisų. Pasaulio žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai, jog šie žmonės drumstė tvarką, ramybę ir, daugumos manymu, stokojo paprasčiausios pagarbos.
„Piktinimasis savaime situacijos nepataisys, bet piktintis būtina. Tai skatina dialogą, atkreipia žmonių dėmesį, verčia visuomenę susimąstyti, – apie šią istoriją kalbėjo lietuvis Valentinas. – Pasyvus susitaikymas – nieko gera. Vaikai elgiasi neetiškai ir turėtų būti atitinkamai auklėjami burbančių vyresniųjų.“
Dalis žmonių piktinosi, kad Holokausto muziejuje Vašingtone buvo galima sugauti nuodingąsias dujas skleidžiantį pokemoną Koffingą, esą „Pokemon Go“ kūrėjai tyčia jį įdėjo kaip neskoningą juoką. Bet IT išmanantys žmonės teigė, kad tai tebuvo atsitiktinumas: žaidimas naudoja algoritmus, o po vieną pokemonų niekas niekur nedėlioja – programuotojams būtų per daug darbo.
Vis dėlto atrodo, kad „Pokemon Go“ sulaukė daugiau teigiamų atsiliepimų: daugelis džiūgavo, kad žaidimas skatina sportišką gyvenseną, smalsumą tyrinėti apylinkes, naujų kontaktų su nepažįstamais žmonėmis mezgimą ir lakstymą gryname ore – net jei namie esantis ekranas pakeičiamas prie nosies prikištu mobiliuoju telefonu.
„Žmonės dabar daugiau sportuoja vaikščiodami ir sukdami ratus po gyvenamąsias vietas, – džiaugėsi Roberta. – Taip pat žaidimas leidžia labai lengvai susirasti daugybę naujų draugų, tačiau gali būti pavojinga, jeigu nuklysi į nesaugius rajonus. Neatmesčiau, kad atsiradus galimybei vartotojams mainytis pokemonais gali atsirasti juodoji rinka, kai pokemonai bus keičiami į tikrus pinigus.“
„Pokemon Go“ priverčia žmones sportuoti – labai smagu vaikščioti ir ieškoti pokemonų, – pasakojo Aistė. – Nereikėtų vienam vaikščioti po skersgatvius, juk galima susirasti bendraminčių ir vaikščioti grupelėmis. Susirasti naujų draugų visai lengva, tai – vienas geriausių dalykų, kuriuos, be vaikščiojimo, suteikia žaidimas.“
Ūkininkas Valentinas tvirtino, jog „Pokemon Go“ populiarumą galima paaiškinti tuo, kad „žmonėms patinka rinkti taškus, nes bet kokia pažanga teikia laimę“, ir yra apdovanojamas „fanfaromis, specialiaisiais efektais, prizais“.
Iš kur atsirado tie pokemonai?
Pokemonai, kurie anksčiau buvo žinomi kaip kišeninės pabaisos“ („pocket monsters“), yra būtybės gyvenančios fantastikos pasaulyje ir atstojančios ten gyvūnus. Pokemonų yra įvairių rūšių – nuo vandenyje gyvenančių žuvų ar padangėse skrajojančių paukščių iki elektrinėse tūnančių levituojančių magnetų ir miškuose besislapstančių vabzdžių.
Idėja sukurti pokemonų pasaulį kilo japonui Satoshi Tajiri, kuris buvo didelis vabzdžių kolekcionavimo mėgėjas ir norėjo šiuo pomėgiu užkrėsti žmones. Todėl jis nusprendė sukurti pokemonus – fantastinius gyvūnus, kuriuos reikia gaudyti, treniruoti, tobulinti ir su jais kovoti.
Pokemonų prekės ženklas buvo sukurtas 1995-aisiais, o po metų Japonijoje pasirodė pirmieji videožaidimai, skirti nešiojamajai „Nintendo“ konsolei „Game Boy“. Šie videožaidimai sulaukė daug dėmesio ir greitai buvo pritaikyti ir užsienio rinkoms.
Nors iš pradžių buvo 151 skirtingas pokemonas, jų skaičius ilgainiui išaugo iki 729. Iš Japonijos kilusios kišeninės pabaisos tapo itin mėgstamos ir persikėlė jau ne tik į kompiuterinius žaidimus: buvo sukurtas vis dar rodomas animacinis serialas apie pokemonus, daugybė filmų, komiksų, kortų ir stalo žaidimų, pliušinių žaislų.
Lietuvos gyventojai taip pat turėtų prisiminti, kad pokemonai atkeliavo net į traškučių pakuotes, – jose būdavo galima rasti apskritų žetonų su pabaisų atvaizdais.
Pokemonų žaidimuose ir seriale ypač pabrėžiamos kelios vertybinės pamokos: tikra draugystė yra nenutrūkstanti, siekiant tikslo niekados negalima pasiduoti, o po pasaulį reikia keliauti vadovaujantis smalsumu ir optimizmu.
