Lietuviški biurokratijos verpetai: čia net M.Zuckerbergui tektų įrodinėti, kad yra pakankamai kvalifikuotas

Sekmes rasti programeri kuris ka nors ispudingo suprogramintu nesinaudodamas google.. Ir as nekalbu apie keliu simtu eiluciu ping pomg zaidima ar kokia skaiciavimo masinele.

O ką tu tikiesi suprograminti per porą valandų? Ir kur tu rasi nepriklausomų ekspertų, kurių ir taip Lietuvoje nėra (ir jie turi daugybę darbo), nes reikia kviestis papildomai? Aš manau, kad viską turi parodyti kontraktas: jeigu kviečiu specialistą pusei metų su alga, viršijančia 3 vidutines algas, tai jokiai sodrai ar migracijos tarnybai neturi kilti absoliučiai jokių klausimų. Nebent patikrinti, ar tas žmogus nefigūruoja interpolų ir stt juoduosiuose sąrašuose.

poreikius?.. Universitetuose tuomet reikėtų mokyti ne bazinių žinių, o kaip dirbti su tam tikrais įrankiais ar technologijomis. Geriau tokie veikėjai pasilaikytų savo nuomonę sau.

Aukštojo mokslo sistema apskritai bala žino, ką ruošia. Verčiau neapsimetinėtų, kad kepa akademikus, o atvirai kokius 3/4 programų perkvalifikuotų į neuniversitetinius inžinierius ir inžinierius-magistrus. Ir šiaip, aš pritariu, kad AM įstaigos užsidirbtų iš studentų ugdymo ir projektų pačios, komerciniais pagrindais. Lietuvai pilnai pakaktų 1000-3000 „valstybinio užsakymo“ komerciškai nenaudingų bakalaurų per metus. Tų specialybių, kurios yra reikalingos, bet neturi šansų kurti pelningą produktą – daugiausia humanitarinės, socialinės specialybės, kai kurios medicinos šakos, policija, krašto apsauga, regionų plėtra ir t.t.. Visus kitus ruošti savaime yra pelningas biznis, nėr čia ko valstybei kištis ir kišti biudžeto pinigus. Lengvatų ir privilegijų reikia pelningų specialybių studentams, ties tuo galima ir sustoti: tiesiog sukurti sąlygas studijuoti, dėstyti, ir su tom žiniom pradėti kūrybingą, protingą, inovatyvų verslą. Mokslas taip pat didele dalimi yra verslas: net ir fundamentalūs fizikai ar skaičių teoretikai puikiai išgyvena po Intelio ar Gūglo sparneliu. O vat mažiausiai mums reikia tokių Barklėjų, Kolkreditų ir Intermediksų, kur šimtai diplomuotų absolventų pagal instrukcijas kiloja ragelį už pusantro minimumo. Šitie nors kiek painvestuotų į studentus ir jų studijas, tai kaipmat susivoktų, kad ne ten ieško pigių galvų. Tos galvos tikrai vertos daugiau, bet per šituos valstybės dovanotą infrastruktūrą išsunkiančius dempinginius, normaliems verslams Lietuvoje nebelieka edvės. Arba dirbi užsieniečių įmonės padalinyje su 10-50 žmonių, arba eini chaltūrint – kitaip Lietuvoje nepakonkuruosi. Groteskiška, bet labiausiai trūksta kaip tik tokių „specialistų“, kokių ir taip prikepam tūkstančiais. T.y., minimaliai kvalifikuotų ir ne per brangių. O ką čia šneka apie Zuckenbergus, tai pėdų mėtymas ir dūmų uždanga. Zuckenbergas niekad nevažiuos į Bangalorą Europos centre sėdėti prie konvejerio.

Dažniausiai toks argumentas pateikiamas kaip paskutinis kai jau nebėra kaip pateisinti nusenusios universitetinės bazės bei mokymų medžiagos. Žinoma, kad universitetas turi patenkinti rinkos poreikius, bet ne šiandienos, o rytojaus ir to su senom "bazinėm žiniom" padaryti gali ir nepavykti - su jomis jau užaugo kartos prieš tai.

priruošti amatininkų – tarsi tai nebūtų nesuderinami, ortogonalūs tikslai. Nugi negali būti tokios profesijos kaip medkirtys neurochirurgas.

Tai palauk, koks mūsų tikslas? Leisti verslui atsivežti ekspertus, ar vidutiniokus? Dėl ekspertų, sutinku - jei kažkokiam verslui to reikia, pirmyn. Tai paskatins sudėtingo verslo plėtrą. Dėl vidutiniokų... Koks to tikslas? Neleisti Lietuvos viduriniąjai klasei plėstis, prasigyventi? Ir taip Lietuvos vidurinioji klasė yra nei gausi, nei pakankamai turtinga, kad atitiktų Vakarų Europos "viduriniosios" klasės apibrėžimą. Tai uždėkim dar apynasrį ir tuomet joks lietuvis neuždirbs daugiau tų 3 vidutinių, nes atsiras ukrainietis, kuris dirbs ir už 3. Toliau, Barclays vidutinis atlyginimas 1182 žmonių grupėje - 2000eur ant pop. Tokio tipo įmonės gerokai sukėlė atlyginimus rinkoje. Taip, lietuviškam verslui įsisukti praktiškai nebeįmanoma. Bet, šiuo metu praktiškai nei viena lietuviška kompanija nemoka daugiau. Visiškai pritariu. Todėl universitetai turėtų ruošti teoretikus ir gerokai mažesnį kiekį, nei dabar. O kolegijos turėtų ruošti amatininkus.

Būtent! Tik aš eičiau dar toliau: universitetai turėtų tapti „umbrella“ institucijomis kolegijoms. Visi didžiausi universitetai taip dirba: viename campus'e yra ir prestižinė pasaulinio lygio įstaiga, ir regioninė panašaus profilio. Neretas atvejis, kai regioninė skambiai vadinasi universitetu, o prestižinė – aukštąja politechnikos mokykla, technologijos institutu ar panašiai. Nors pirmoji yra iš esmės kolegija, o antroji – teorinių ir fundamentalių mokslinių tyrimų centras. Niekam neįdomus formalus pavadinimas, tik jo žinomumas pasaulyje! Faktas, kad mūsų universitetai link to eina: be fundamentalių tyrimų negausi didelių pasaulinių grantų. Be amatininkų kalvės pašonėje neturėsi pajėgų realizuoti eksperimentų ir išleisti produkto. Šalia jų jau galima galvoti apie verslo pritraukimą: kuris pirks inovatyvius ir unikalius sprendimus, duos praktinių užsakymo pritaikymų tyrimų rezultatams, šefuos įranga ir supažindins su rinkos poreikiais. O vyr.agronomą su jo plastmasine barbie girl ministre reiktų uždaryti rūsy prisegtus prie radiatoriaus, kad netrukdytų. Verčiau lai cukrų brangina ir languotus statkevičiaus sijonus siuva.

siais laikais niekas neprogramuoja be google. Technologijos keiciasi per daug greitai, kad visas jas galvoje laikyti. O ir tikslo nera. technologijų įmonių vadovas Marius Pareščius. "Sugebėjimus galėtų patvirtinti ekspertas. Pavyzdžiui, liepti ką nors suprogramuoti turint porą valandų, nesinaudojant „Google“. Is taves tokios nesamones nesitikejau.... Jei zmogus it nesigaudo, jis nesuprogramuos ir naudojantis 15 "Google" ar skambinant draugui "pagalbos skambutis". Ir dar kodel 2 h. Tai gal 2 dienas ar 2 savaites? Pvz per darbo pokalbius per pirmas 10 minuciu matosi ar zmogus gaudosi ar CV face'inis. 2 h darbo pokalbis, kai reikia ivertinti daugiau aspektu, reikalingu darbadaviui, pvz sugebejimas bendrauti, spresti tam tikras problemas ir t.t. ir t.t. Kuo skiriasi it nuo kitu profesiju? Tai pvz pilotui reikia duoti 2 valandas paskraidyti? Tinkuotojui istinkuoti sienas? Gydytojui operacijas padaryti?

Va, koks puikus pasrinkimas - http://visa.lafrenchtech.com/ !

Skaičiau komentarus, kol priėjau, kad Lietuvai nereikia tokių investicijų kaip Barclays... Rimtai? Alga gerokai virš vidutinės, net Vilniaus. Apie 1,000 darbo vietų tiesiogiai ir dar plečiasi. Koks jums skirtumas ką dirba? Tai puiki pradžia tik baigus universtitetą ir galimybė kilti toliau. O šiaip imigracija turėtų būt supaprastinta iki max 3 vidutinių atlyginimų, o dar geriau, 2. Tai yra nuo ~1,300€ į rankas specialistai, kad važiuotų dirbti čia ir mokėtų milžiniškus moeksčius SoDrai. Tada gal išbristume kada iš deficito. O verslas mielu noru samdys vietinius, jei tik tokių atsiras. Tik dėl tokios pačios priežasties Airija ar Anglija tokias dosnias soc programas sugebėjo išlaikyti tiek ilgai.

Taigi, jei Pareščius kalba apie atribojimą nuo Gūglo – vadinasi, tokia ir užduotis, jei Gūgle yra pakankamai geras jos sprendimas. Iš kitos pusės, kandidatas galbūt neįsivaizduoja, kas bus per užduotis. Jis galbūt lygiai tokią sprendė prieš porą metų – ir būtent tokiu atveju žvilgsnis į Gūglą gali būti labai svarbus, kad nereikėtų išradinėti dviračio. Kartais patirtis ir per gilus žinojimas gali pakišti koją paprastoje užduotyje: verta pamatyti kito žmogaus prieigą prie problematikos, kad neužsikastum po niuansais.

Va, būtent: laimėk darbo vietą, užsakymą, projektų konkursą – ir viza tavo, su visa šeima, lengvatom ir taip toliau. Ir jokių įsipareigojimų dalyvauti konkurse iki pat galo. Tu tik applyink, dalyvauk, geriau bandyk laimėti pas mus nei pas kaimynus... Taip ir turi būt! O mūsų valdžiažmogiai kaip visad atvirkščiai: pirmiausia be jokių garantijų turi susirasti darbdavį, įtikinti jį, kad esi pats šauniausias ir vertas neeilinės algos, tada darbdavys turės minti biurokratų slenksčius, kad gal per kelis mėnesius visiems įrodys, jog tu esi tikrai vertas atvažiuoti. O jei neįrodys? O jei per tuos kelis mėnesius atsiras kitas kandidatas, kuriam nereikia jokių papildomų popierių? Arba vietinis už tą pačią algą? Arba latvis, kuris sutiks dirbti keletu procentų pigiau? Arba tu laukdamas atsakymo susirasi darbą kitur? Kad tikrai vertingas baltarusis ar ukrainietis pasirašytų lietuviškai programai, tai arba jis turi turėti kažkokių nesveikų simpatijų Lietuvai, arba darbdavys neaiškių interesų (giminaitis? tėvo draugas?).

Kazkodel zmonem sunku suvokti, jog kolegijos ir universitetai ruosia specialistus, o ne profesionalus. "Gatavo darbuotojo" niekas niekada neparuose ir neparuos. Nesvarbu, ar tai butu sistemu architektas, ar eilinis koderis. Mokymo programos tam per daug universalios. Jeigu 4-6 metus butu mokomas vienas konkretus modulis nuo A iki Z su visais 'bleeding edge' niuansais, tada gal ir galetume kalbeti apie 'paruosima darbui' toje srityje - tik tokiu atveju tai jau butu nebe kolegija/universitetas, o kazkoks "paturbintas" sertifikavimas kazkam. Programuoti be Google ne visada iseina. Jeigu turi pilna lokalia dokumentacija/reference'us/API aprasus ir t.t. tada zinoma. Bet ne visada tai ateina built-in su naudojamais paketais/framework'ais, ypac jeigu pastarieji yra ne visai is "gryno" enterprise parapijos, kaip kad zemo lygio/elektronikos programavimas ir pan. Ten tikriausiai omenyje buvo turima visokiu example'u ieskojimas ir bukas naudojamas, kaip kad Nissan'o inzinierius kazkoki suda is stackoverflow idejo, kai pastarojo stringa pradejo media rodyt masinoj. Pats Google naudojimas/nenaudojimas nieko nesako.

Kernel taip, ruošia specialistus. Bet jei tas specialistas yra atsilikęs nuo realijų, jo žinios žemam lygyje ir neturi jokio sąvarankiškumo ar įgūdžių taikymo realiame pasaulyje nerasta, tai kokia nauda? Universitetas skirtas pasiruošti darbo rinkai, ir jie turi išlikti bendresni ir daugiau susiję su teorinėm galimybėm, bet turi bent būti išlaikomas aukštas lygis ir įgyjama šiokia tokia praktinė patirtis.

Po tokių pasakymų, darbdaviai jaučiasi pakankamai kompetetingi, kad reguliuotų, ką ir kaip turi mokyti universitetai. Kas yra visiškas idiotizmas.

Mano mintis buvo tiesiog ta, kad universitetas/kolegija "nepagamys paruosto darbuotojo" ir tiek. O kad studiju kokybe/lygis/programos turi savu problemu tai zinoma. Ir aisku neabsoliutinu to visiems atvejams, kartais ta padaryti galbut imanoma, rasiau daugiau apie IT sriti.

O ne kolegijos tą darbą turėtu atlikti? Nes visokie PhD tiriantis juodąsias skyles su savo tyrėjų grupėmis, rinkai nelabai reikalingi.

dawid90, PhD ne tik fizikoje yra. Ir baigęs savo sritį, turėtų turėti bent jau šiokių tokių praktinių žinių apie savo sritį. Pvz., baigus ekonomiką turėtum žinoti, kaip įsigyti akcijų, valdyti bent jau asmeninius finansus. Baigus teisę, žinoti, kur gali gauti informacija apie teismų praktiką. Baigęs ekonometriką informaciją susirasti ir pats ją apdoroti, o ne pagal vadovėlines užduotis dirbti. Jei neturi net tokių praktinių įgūdžių, mes neturėtume kalbėti net apie bakalauro baigimą, o ką jau kalbėti apie PhD, kuris neturi jokio savarankiškumo. Vidurinė klasė Lietuvoje prasideda +- nuo 900€ per asmenį.

Kliedesiai. Dar pridėkit, kad žmogus yra tik ekonominis parametras