Lietuvos autorinių teisių gynėjai ėmėsi rimto grobio: į teismą padavė „Huawei“ (13)
Lietuvos kūrėjams ir autoriams atstovaujanti Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iš Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ priteisti 237 144,07 euro nesumokėto kompensacinio atlyginimo. Ieškinyje teigiama, kad Lietuvoje bendrovę „Huawei Technologies Vilnius“ įkūrę kinų verslininkai naudojasi išskirtine padėtimi – nuo 2012 metų nepateikia informacijos, kokiomis laikmenomis prekiauja, ir nemoka už jas mokesčio, nors jų konkurentai tai daro.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
AGATA ieškinį kinų milžinei trečiadienį ėmė nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėja Vilija Mikuckienė. Ieškovai teigia, kad „Huawei“ ne tik nemoka kompensacinio atlyginimo už prekybą laikmenomis, bet ir nepateikia duomenų, kiek ir kokių išmaniųjų telefonų bei kitų laikmenų parduoda Lietuvoje, todėl netgi suma, kurią dabar prašoma priteisti, yra tik preliminari ir gali gerokai išaugti.
Kompensacinį atlyginimą Lietuvoje moka tuščių laikmenų – kietųjų diskų, USB atmintinių, kompaktinių diskų, atminties kortelių ir kitų – pardavėjai; kompensacinis atlyginimas priklauso kūrėjams ir autoriams už jų kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas. Kadangi išmaniuosiuose telefonuose gausu vidinės atminties, kuri dažnai panaudojama vaizdo ir garso įrašams, šios prekės taip pat laikomos tuščiomis laikmenomis.
AGATA atstovas, teisininkas Andrius Iškauskas teisme teigė, kad „Huawei“ Lietuvos bendrovėms galėjo parduoti daugiau nei 62 tūkst. įrenginių, tačiau tikslios informacijos nepateikia, o 2012 m. teigė, kad Lietuvoje pardavė vos keturis gaminius, tuo metu „Huawei“ produkciją Lietuvoje platinančios bendrovės atsisako pateikti informaciją apie prekybos mastus ir pajamas.
Kaip paaiškėjo, prieš pateikdama ieškinį AGATA ir „Huawei Technologies Vilnius“ bandė susitarti, tačiau taikiai išspręsti šio klausimo nepavyko. Tiesa, „Huawei“ atstovas, teisininkas Evaldas Valčiukas teisme teigė, kad taikos sutarties galimybė nėra atmestina, tačiau tampriai susijusi su Kinijos verslo kultūra ir kultūriniais skirtumais.
Kaip paaiškėjo, Kinijos išmaniųjų telefonų milžinė nėra linkusi nusileisti lietuviams – nenoras mokėti kompensacinio atlyginimo aiškinamas tuo, kad laikmenos į Europos Sąjungą buvo įvežtos per Olandijoje įregistruotą kompaniją, Lietuvoje kompensacinio atlyginimo direktyvos yra painios, o patys mokesčiai, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra dideli.
E. Valčiukas teisme taip pat teigė, kad jo klientai nesutinka su šio mokesčio skaičiavimo metodika – lietuviai šį mokestį skaičiuoja pagal deklaruojamą gaminio talpą gigabaitais, tačiau žymi dalis šios talpos jau būna užimta į gaminius įdiegtos operacinės sistemos, todėl vartotojai jos tiesiog negali išnaudoti kūrinius kopijuoti ir saugoti, o mokestis skaičiuojamas už saugoti ir kopijuoti nenaudojamą talpą.